Ką tik baigėsi unikalus Jūrų skautų žygis ŠVENTOJI – BALTIJA (Holy-Baltic), kuris truko 12 dienų. 300 km – tiek iš Ukmergės iki Rusnės valtimis nuplaukė Lietuvos skautijos Kauno, Ukmergės ir Vilniaus jūrų skautai. Laivų įgula – tarptautinė, su Lietuvos jūrų skautais kartu plaukia ir Erasmus projekto savanoriai iš Ukrainos, Rumunijos ir Italijos.
Liepos 16 dieną plaukimas startavo Šventosios upėje ties Ukmerge, vėliau pasiekę Nerį, plaukė link Kauno. Po dviejų dienų, Kaune irkluotojai persėdo į dešimtvietes irklines valtis – vadinamas ,, Žalčiais“. Plaukimą puošė trivietė burvaltė ,,Laumė“, kurią 2015 metais jūrų skauto Jono Dragūno ir buriavimo entuziasto Virgilijaus Apanavičiaus įkvėpti ir vadovaujami per septynis mėnesius savo rankomis pasistatė Ukmergės jūrų skautai. Iš Kauno papildytas sąstatas tęsė savo naują kelionės etapą Nemunu. Kelionės tikslas – laivais pasiekti Rusnę jau įgyvendintas. Žygį Lietuvos upėmis vainikavo tradicinis LS jūrų skautų dalyvavimas Klaipėdos jūros šventės regatos rungtynėse ir renginiuose.
Jūrų skautų atradimai – užterštos šalies upės. Plaukimo metu buvo vykdomas tarptautinis ekologinis projektas, kurio metu buvo imami Šventosios, Neries ir Nemuno paviršinio vandens mėginiai užterštumui nustatyti. Žygio metu tirti vandens nitratų, nitritų, fosfatų ir amonio rodikliai. Šiandienai jūrų skautai turi ką pasakyti gyventojams, kurie gyvena prie šių šalies pagrindinių arterijų. Jūrų skautai nustatė, kad Šventosios upėje fosfatų norma viršyta – 0,22 (mg/l) (fosfatai tai medžiagos nuo buityje naudojamų ploviklių ir kt. cheminių valymo medžiagų). Tenka pasidžiaugti, kad Šventoji prieš įtekant į Nerį labai švari – prieš fosfatų kiekis 0 (mg/l), nitratų 0 (mg/l), amonio – 0,04 (mg/l). Didžiąsias upes skautai tyrė prie didesnių įmonių ir vertino valymo įrenginių poveikį. Duomenys rodo, kad vandens švara ties Nerimi prieš „Achemą“ ir už jos stipriai skiriasi. Jaunieji ekologai įvertino, jog Neris prieš Jonavą žymiai švaresnė (fosfatų kiekis 0,04mg/l), nei iškart už „Achemos“ (fosfatų kiekis 0,31 mg/l). Įdomių atradimų žygio metu rasta ir keliaujant žemyn Nerimi ties Kaunu. Prie Kauno ties Kleboniškio gyvenviete yra nustatyti aukšti amonio rodikliai 0,44 (mg/l). Išvertus į paprastą kalbą šioje Neries vietoje padidėjęs srutų kiekis. Tiriant upių tėvą – Nemuną skautams teko nusivilti, nes Kaune už valymo įrenginių vanduo išlieka stipriai užterštas – nuo cheminių medžiagų naudojamų buityje jo kiekis labai aukštas – viršijantis leidžiamas normas (0,42 (mg/l). Atplaukę į Jurbarką, žygeiviai nustatė, kad Nemuno užterštumas buityje naudojamomis cheminėmis medžiagomis nemažėja, bet auga (fosfatai 0,43 (mg/l). Jaunieji tyrėjai įvertino, kad amonio kiekis Nemune didžiausias ties Rusne (0,94(mg/l), o fosfatais labiausiai užterštas ties Uostadvariu (fosfatai 2,5 (mg/l).
Komentuodama gautus vandens tyrimo duomenis Vytauto Didžiojo universiteto, aplinkotyros katedros mokslininkė dr. Giedrė Kacienė nurodė, kad tirti azoto ir fosforo junginiai yra biogeninės mežiagos, būtinos augalų ir dumblių augimui; be jų neegzistuotų nei sausumos, nei vandens ekosistemos. Tačiau, anot mokslininkės, „azoto ir ypač fosfatų perteklius sukelia spartų dumblių populiacijos augimą, “vandens žydėjimą”. Šių medžiagų šaltinis yra nuotekos, gausiai tręšiami žemės ūkio pasėliai”. Iš gautų duomenų matyti, kad kai kuriose vietose – ties gyvenvietėmis, miestais, įmonėmis, Lietuvos upių būklė nėra ideali”, teigia VDU mokslininkė. Anot G. Kacienės „gali būti, kad žemiau nedidelių gyvenviečių upių vandenį vis dar teršia patys gyventojai, nelegaliai išleidžiantys buitines nuotekasį upeliukus ar drenažinius įrengimus, „praturtindami“ upių vandenį amoniu, bei skalbimo priemonėse esančiais fosfatais, o pastarieji pasišalina sunkiau nei azoto junginiai net ir moderniuose valymo įrenginiuose, greičiausiai todėl ir buvo nustatyta normas viršijanti jų koncentracija ties Kaunu”. Kita vertus, anot VDU mokslininkės, verta pasidžiaugti, kad upės nėra tiek užterštos ir natūraliai apsivalo,ką rodo Šventosios pavyzdys – nors upėje buvo viršyta fosfatų koncentracija,tačiau upės žiotyse vanduo jau visiškai švarus.
Kalbant apie vandens tyrimą norisi pažymėti, kad ši iniciatyva kilo iš pačių LS jūrų skautų ir tyrimą vykdė 9-11 klasių moksleiviai. Šie entuziastai patys analizavo duomenis, juos lygino su kitomis šalimis ir garsiai įvardino labai liūdną faktą, kad Lietuva kol kas vienintelė šalis Europoje, kur neuždrausti būtyje naudojamos cheminės priemonės turinčios gamtai kenksmingų fosfatų. “Pirminį tikslą pasiekėme – skautukai buvo labai susidomėję ir įsitraukę į tyrimus, ir pradėjo patys stebėti ir pastebėti vandens skaidrumą, dumblių kiekį, kiekvienas susimąstė apie savo elgesį su vandeniu” – teigė viena iš žygio vadovių Živilė Dragūnė.
Komentuodama geriamojo vandens situaciją jūrų skautė Ž. Dragūnė teigė, kad kelionės metu žygeiviai ypač jautė geriamo vandens kokybės pokyčius. „Aplink Kauną dviejose vietose negalėjome prisipilti talpų iš krano, nes pasak šeimininkų jis buvo negertinas. Labai skanaus vandens gavome iš šulinio Jurbarke”. Kaip teigia žygeiviai, „vėliau panemunėj teko gerti nelabai skaidrų, bet skanų vandenį. Rusnėje vanduo iš krano buvo neskanus, bet, pasak šeimininkų – geriamas”.
Jūros šventės metu Klaipėdoje vyko diskusija, kurios metu žygio dalyviai dalinosi atrastais upių švaros rodikliais, diskutavo kaip gyventi švariau, nekenkiant gamtai. Taip buvo siekiama, kad šis vandens žygis didintų jūrų skautų sąmoningumą ir skatintų aplinkai nekenksmingą jų elgseną. Šiomis savo idėjomis žygio metu buvo stengiamasi uždegti ir vietos bendruomenes su kuriomis plaukiant šalies upėmis skautai susitiko (susitikimai su bendruomenėmis vyko Zapyškyje, Jurbarke, Rusnėje ir kt.). Rudenį žygeiviai savo atradimais kaip gyventi švariau dalinsis su skautais ir kitais bendraamžiais savo mokyklose.
Žygio tikslai. Šis plaukimas kaip ir pats skautavimas siekia kelių tarpusavyje derančių tikslų. Pagrindinis iš jų, tai – jaunimo ugdymas per patirtį (angl. learning by doing) pasitelkiant jūrinio skautavimo idėją ir veiklas. Skautavimas tai – Robert Baden – Powell apie 1907 metus Anglijoje sukurta ir patyriminiais metodais paremta harmoningo jaunimo ugdymo sistema per kelis dešimtmečius išpopuliarėjusi visame pasaulyje šiandien vienija apie 30 milijonų skautų 216-oje šalių. Lietuvos skautija yra didžiausia skautų organizacija Lietuvoje, turinti savo gretose apie 2500 skautų iš įvairių Lietuvos vietovių. Ji taip pat yra Pasaulio skautų organizacijos WOSM narė. LR Seimo nutarimu (2015 metų spalio mėn.) 2018-ieji paskelbti Lietuvos Skautų judėjimo metais.
Skautavimo idėjomis norime uždegti kuo daugiau žmonių, įkvėpti jų bendruomeniškumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Apie skautų padalinius ir veiklas daugiau galima sužinoti tinklapyje http://www.skautai.lt/ arba http://www.skautuslenis.lt/ bei facebook-o paskyrose http://www.facebook.com/LSjuruskautai, http://www.facebook.com/ukmerges.juriai ir http://www.facebook.com/Nemunotuntas.
Niekada nėra per vėlu. Lietuvos skautija, o ypač jūrų skautai visus metus mielai kviečia prisijungti vaikus ir paauglius bei suaugusius žmones susidomėjusius mūsų idėjomis ir veiklomis, nusprendusius patirti atradimų ir iššūkių jaudulį.
Rėmėjai. Džiaugiamės, kad Lietuvos skautijos jūrų skautų plaukimą Šventoji – Baltija remia Birštono Nemunas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Rokiškio pienas.
Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė
Žygio Holy-Baltic, 2016 vadovas: Jonas Dragūnas
