Lietuvos Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) jau pradėjo teikti lengvatines paskolas nuo pandemijos nukentėjusiems ūkininkams. Iki birželio 30 d. ūkininkams per finansinius tarpininkus bus suteikta 25 mln. eurų lengvatinių paskolų. Tačiau norintiems pasinaudoti šia pagalbos priemone, patariama atkreipti dėmesį į kelis aspektus.
„Šiuo metu lengvatinės paskolos kaip niekada aktualios ‒ vis labiau kylančios kainos dažnai lemia ir apyvartines problemas, todėl galimybė gauti lengvatinę paskolą yra svarbi daugeliui ūkininkų. Mūsų patirtis rodo, kad vidutinė paskolos suma siekia apie 100 tūkst. eurų ir gali tapti kertine pagalba ūkininkams“, ‒ pasakoja vieno iš garantijų fondo partnerių „SME Finance“ projektų vadovas Audrius Česnakas.
Jis teigia, kad lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolas gali ūkininkai ir įmonės, veikiančios žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ar prekybos srityse.
„Galimybę gauti lengvatines paskolas turi ir kooperatinės bendrovės, neturinčios pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės statuso, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, prekyba. Tačiau šioms įmonėms keliamos papildomos sąlygos dėl veiklos vykdymo trukmės ir kitų veiklos parametrų“, ‒ sako A. Česnakas.
Atsižvelgiama į apyvartos rodiklius
Paskolos teikiamos tiems ūkio subjektams, kurie patyrė sunkumų COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos paskolai gauti pateikimo dienos. Norintys gauti lengvatinę paskolą privalo atitikti bent vieną iš trijų sąlygų, susijusių su apyvartos rodikliais, patikslina finansavimo ekspertas.
Pirmoji sąlyga – ūkininko ar ūkio bendrovės skolos rodiklio reikšmė yra didesnė nei 0,6. Skolos rodiklis parodo, koks yra juridinio asmens finansinių įsipareigojimų santykis, palyginus su jos visu turtu, tad 0,6 – jau gana pavojingas rodiklis, teigia „SME Finance“ ekspertas.
„Kitos dvi sąlygos – ūkininko ar ūkio bendrovės apyvarta nukritusi daugiau kaip 10 proc. arba skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmė mažesnė nei 1. Pastarasis rodiklis vertinamas pagal finansines ataskaitas už einamųjų metų ataskaitinį ketvirtį prieš pateikiant paraišką paskolai gauti“, ‒ sako A. Česnakas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad yra ir kitų sąlygų, pavyzdžiui, į paskolą negali pretenduoti tie ūkio subjektai, kurie yra gavę paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos apyvartiniam kapitalui finansuoti.
Galima gauti iki 1 mln. eurų
Dėl lengvatinės paskolos besikreipiantys ūkio subjektai gali gauti iki 1 mln. eurų, tačiau skiriama suma priklauso nuo metinės apyvartos, darbo užmokesčio, būtinumo baigti planuotas investicijas, įvykdyti sudarytas sutartis, išsaugoti darbo vietas ir kitų aplinkybių.
„Ilgiausia paskolos trukmė gali būti 72 mėn., o taikomų palūkanų dydis priklauso tiek nuo įmonės dydžio, tiek nuo paskolos trukmės. Vis dėlto, jų intervalas yra nuo 0,1 proc. iki 1,51 proc.“, ‒ informuoja A. Česnakas.
Pašnekovas taip pat primena, kad iš paskolos lėšų nuskaitomas paskolos sutarties sudarymo mokestis, kuris sudaro 2 proc. paskolos vertės arba ne mažiau nei 150 eurų ir ne daugiau kaip 2500 eurų be PVM.
Kam galima paskirti gautas lėšas
Paskolos yra teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti, pavyzdžiui: darbo užmokesčiui, kurui ir elektros energijai ūkio reikmėms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, dauginamosioms medžiagoms, auginimo terpėms ir indams, skirtiems augalų daiginimui ir auginimui, pašarams ir pan.
„Teikiamas finansavimas taip pat gali būti skirtas žemės ūkio technikos dalims, biologiniam turtui, veterinarinėms priemonėms, žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms iš savo narių perkančioms jų pagamintą produkciją bei kitoms išlaidoms, reikalingoms ūkinei veiklai tęsti“, ‒ papildo „SME Finance“ ekspertas.
Paskolos lėšų negalima skirti pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti, investicijoms į ilgalaikį turtą, išsimokėti dividendus, mažinti kapitalą išmokant lėšas dalyviams, supirkti savas akcijas ar atlikti kitokius mokėjimus iš kapitalo įmonių dalyviams.
„Be to, šios lėšos negali būti skiriamos grąžinti arba suteikti paskolas įmonės dalyviams. Finansavimas negali būti panaudotas perfinansavimui ir kitiems įsipareigojimams grąžinti, delspinigiams mokėti ar asmeniniam turtui ir paslaugoms, nesusijusiems su ūkine veikla, įsigyti. Trumpai tariant, paskolos lėšos privalo būti tiesiogiai paskirtos kasdienei ūkio veiklai ir ūkio likvidumui palaikyti“, ‒ teigia A. Česnakas.
Ekspertas pabrėžia, kad kiekviena situacija yra vertinama asmeniškai, tad dėl detalesnės informacijos A. Česnakas pataria kreiptis į finansavimo tarpininkus. Sutartis dėl lengvatinėmis sąlygomis skiriamos paskolos galima pasirašyti iki šių metų birželio 30 d.
Nuo balandžio prasidėjęs teikiamų lengvatinių paskolų etapas nėra pirmasis ‒ anksčiau pagal šią priemonę ūkininkams, kurių verslas nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo išdalinta 133,1 mln. eurų, iš jų 29 mln. eurų ūkininkams suteikė „SME Finance“.
