Kas iš mūsų nėra girdėjęs legendos apie Trojos miestą. Homero poemose „Iliada“ ir „Odisėja“ aprašomas daugiau nei dešimtmetį trukęs Trojos karas ir kaip pavykę užimti šį miestą „padovanojus“ didžiulį arklį su jo viduje pasislėpusiais kariais. Tai populiari graikiškų dramų tema. Virgilijus „Aneidoje“ taip pat aprašė Trojos miesto apgultį. Mūsų laikais buvo pastatytas ne vienas filmas šia tema. Trojos legenda kursto žmonių vaizduotę jau ne vieną šimtmetį.
Jei atostogų metu mėgstate keliones, Turkija yra ta šalis, į kurią turėtumėte vykti norėdami pamatyti Troją. Nustatyta, kad legendose minima Troja iš tiesų egzistavusi bronzos amžiuje, maždaug prieš keturis tūkstančius metų.
Senoji Troja
Legendinis, Homero poemose paminėtas, apgultį patyręs Trojos miestas, manoma buvo senos, gerai išsivysčiusios civilizacijos centras. Ilgai žmonės galvojo, kad Troja egzistavo tik pasakojimuose ir legendose. Šio miesto vieta atrasta tik XIX amžiuje, dabartinės Turkijos teritorijoje, netoli šalies vakarinės pakrantės ir į šiaurę nutolusio Kanakalės miesto, tarp Egėjo ir Marmuro jūrų.
Atvažiavus į Troją galima apžiūrėti šio kažkada klestėjusio miesto liekanas. Prie įvažiavimo į istorinę vietą lankytojus pasitinka didžiulis medinis arklys. Galima laiptais įlipti į jo vidų, nusifotografuoti pro langą iškišus galvą. Archeologinių kasinėjimų metu buvo atidengtos įvairiais laikotarpiais čia buvusių miestų liekanos: gynybiniai įtvirtinimai, šventyklos, amfiteatras, gyvenamieji namai. Apsilankymas bus kur kas naudingesnis, jei jums apie šią vietovę papasakos vietinis gidas ir paaiškins, kas kur stovėję ir ką jūs matote savomis akimis.
Visi nuopelnai atradus ir ėmus tyrinėti šią vietą priskiriami vokiečiui, sėkmingam verslininkui ir archeologijos savamoksliui Henrikui Šlymanui (Heinrich Schliemann), tačiau kai kurie specialistai jį vadina tiesiog trofėjų medžiotoju, nepaisiusiu jokios etikos. Šiuo metu Trojos kasinėjimus vykdo tarptautinė jungtinė Vokietijos ir Amerikos archeologų komanda, bandanti atkurti legendinį bronzos amžiaus miestą. Turkijos mokslininkų grupė jau ilgus metus siekia atgauti iš Vokietijos ir Rusijos muziejų tai, kas priskiriama Trojos lobynui ir kas buvo išgrobstyta nuo 1871 metų, kai šią vietą atrado ir joje darbuotis ėmė H. Šlymanas.
Tai buvo archeologas mėgėjas, kurio didžioji viso gyvenimo aistra buvo Iliados poema ir senovės Trojos miestas. Galbūt fanatiškas užsidegimas ir padėjo jam surasto šio legendinio miesto lokaciją, tačiau kasdamas jis nepaisė mokslinių metodų, o kai kur netgi sąmoningai falsifikavo rastų lobių archeologinius sluoksnius ir radimviečių koordinates. Kaip pasakytų tyrėjai, „nemokšiškai sujaukė“ svarbią istorinę vietą.
H. Šlymano asmuo ir jo rasti lobiai
Buvusios Prūsijos teritorijoje prie Baltijos jūros gimęs Henrikas Šlymanas buvęs labai gabus kalboms. Vėliau jis gyrėsi, kad nuvažiavęs į naują šalį jos kalbą išmokdavęs per šešias savaites ir savo dienoraštį rašydavęs jau ta kalba. Sakoma, mokėjęs 18 kalbų. Būdamas 24-erių persikėlė gyventi į Rusiją, prekiavo įvairiomis žaliavomis, pavyzdžiui, salietra parakui gaminti, indigo dažais. Tapo įtakingas ir net gavo garbės piliečio vardą. Turėjo žmoną rusę, su kuria susilaukė trijų vaikų, bet vėliau išsiskyrė. Gyveno Amerikoje, kur įsteigė banką ir prekiavo auksingu smėliu. Tapo JAV piliečiu, vertėsi tarptautine prekyba.
Sakoma, kad ypač didelius turtus Šlymanas susikovęs Krymo karo metu, kai savo krovinius siųsdavęs per Klaipėdos uostą. Jis nekartą lankęsis dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir čia jo atlikti verslo sandėriai, matyt, nebuvę labai švarūs, jei Rusijos caras Aleksandras II netgi ketino jį pakarti.
Uždirbęs pakankamai pinigų jis du metus keliavo aplink pasaulį, lankėsi Egipte, Palestinoje, Indijoje, Kinijoje, Meksikoje. Būdamas 45-erių nusprendė atsidėti senai svajonei – archeologijai. Vedė gerokai už save jaunesnę graikę, su ja susilaukė dviejų vaikų ir savo gyvenimą paskyrė Homero poemose aprašomo laikotarpio tyrinėjimams.
Šlymanas pirmasis įrodė, kad legendinis Trojos miestas iš tiesų egzistavo, kai ant Hisarliko kalvos aptiko lobį, kurį pavadino Trojos karaliaus Priamo vardu. Tai buvę daugiau nei du kilogramai aukso, daug juvelyrinių dirbinių: sagės, žiedai, apyrankės, kaklo vėriniai, galvos papuošalai. Dalis jų dabar laikoma Puškino muziejuje Maskvoje. Fanatiškas vokiečių archeologas Troją kasinėjo keturis kartus. Jis taip pat ieškojo ir kitų su Homero poemomis susijusių vietų. Mikėnuose (Graikijoje) H. Šlymanas rado auksinę pomirtinę Agamemnono, Troją užėmusio karaliaus didvyrio, kaukę. Vėliau buvo įrodyta, kad ji yra iš gerokai ankstesnio laikotarpio, bet šio radinio pavadinimas plačiai paplito ir yra naudojamas iki šiol.
Kaip nuvykti į Troją, atstumas nuo Stambulo
Jei atostogausite Turkijoje prie Egėjo jūros, nuvykti iki Trojos nebus toli. Poilsinės kelionės metu viešbutyje jums tikrai pasiūlys aplankyti antikinį miestą Efesą. O nuo jo iki Trojos – trys šimtai kilometrų jūros pakrante.
Kanakalė yra artimiausias didesnis miestas netoli Trojos, maždaug už 30 kilometrų šiaurinės pakrantės kryptimi. Šiame mieste galite rasti antrąją šiais laikais pagamintą Trojos arklio kopiją. Kiekvienas vietinis turkas didžiuodamasis jums papasakos, kad šį arklį jų miestui padovanojęs pats Bradas Pitas, kai 2004-aisiais buvo baigtas legendinio Holivudo filmo „Troja“ filmavimas. Galbūt netgi pasakys jums, kad šis arklys esąs panašesnis į tą garsiose legendose minimą, nes pagamintas iš medžio plaušų ir suraišiotas virvėmis, taip, kaip galėję jį pagaminti ir senovės graikai. Stovi garbingoje Kanakalės miesto vietoje, aikštėje jūros pakrantėje.
Kanakalė, panašiai kaip ir Stambulas, yra miestas dviejose sąsiaurio pusėse, nors daugiau jo išsidėstę Mažosios Azijos, o ne Europos (Balkanų pusiasalio) dalyje. Ties šia vieta Dardanelų sąsiauris skiria Egėjo ir Marmuro jūras. Priešingame Marmuro jūros gale, maždaug už 500 kilometrų į rytus yra Stambulas. Trojos miesto griuvėsius galima apžiūrėti ir vienos dienos išvykoje iš Stambulo, pažintinės kelionės metu, jei nesibaiminate kelyje į vieną pusę sugaišti apie septynias valandas. Patogiausia plaukti keltu iš Stambulo į Kanakalę, o toliau kelionę tęsti autobusu.
