„Ar tu jau lankeisi Ukmergės krašto dvaruose?”- paklausiau kolegės blogerės Aistės iš Keliauk.info. „Kai kuriuose, bet seniai, todėl nesiskaito,”- atsako ji su diplomatiniu suktumu. O aš- iš viso nesilankiau, todėl tikrai nesiskaito. Kadangi praeito apsilankymo Ukmergėje metu gavau detalų rajono žemėlapį su sužymėtomis lankytinomis vietomis, tai problemos sprendimas kaip ir aiškus- važiuojame!
Kadangi Aistė gyvena Kaune, tai į Ukmergę atvažiavau savarankiškai reguliaraus susisiekimo autobusu iš Vilniaus, o ten jau užėmiau garbingas jos automobilio šturmano pareigas. Vėl teko važiuoti TOKS firmos autobusu, todėl šiek tiek nerimavau, nes praeitame reportaže nepagyriau jų už autobuso kokybę. Bijojau, kad dabar vairuotojas užtrenks duris prieš nosį ir pasakys: „Eik pėsčia, kad nepatinka”. Tačiau to neįvyko, o ir autobusas šį kartą buvo žymiai geresnės kokybės. Tik labai užlaiko vairuotojus bilietus paskutinę minutę perkantys keleiviai. Nepaisant to, į Ukmergę atvažiavau beveik nevėluodama. Netoli autobusų stoties esančiame PC „Eifelis” pasiėmiau kavos išsinešimui ir vakarykštę bandelę (jau po 9.00 val., bet šviežios produkcijos dar nėra, palaukit, ateis LIDL, suksitės kaip bitės avilyje) ir pajudame Pabaisko link.
Pabaiskas seniai buvo mano kelionių radare, bet tik dabar pavyko iki jo nusikrapštyti. Be reikalo užmiršta vieta, per mažai reklamuojama turizmą plėtojančių institucijų. Juk tai- mūsų antrasis Žalgiris! Tiesa, pirmasis Žalgiris gavo tiek viešųjų ryšių dėmesio, kad turistų saulę daug kam užgožė.
1432-1435 m. mena dviejų pretendentų į LDK valdovus nesantaiką. Po Vytauto mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Jogailos brolis Švitrigaila Boleslovas, kuriam po perversmo teko bėgti į Polocką, o Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo paskelbtas Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis. Netruko susiformuoti dvi stovyklos: etninė Žygimantą remianti Lietuva, Gardinas ir Brasta prieš rusėniškas Švitrigailą palaikančias žemes Polocką, Vitebską, Smolenską, Voluinę, Kijevą. Žygimantą Kęstutaitį – po priesaikos – ėmė palaikyti Lenkija, Švitrigailą- Livonijos ordinas. Švitrigailai pavyko surengti penkias karines kampanijas į etninės Lietuvos žemes, o šeštąja-ir lemiamąja – tapo Pabaiskas.
Švitrigaila čia buvo sužlugdytas ir pasitraukė į Polocką. Ir jeigu Žalgiris sutriuškino Kryžiuočių ordiną, tai Pabaiskas sudavė galutinį smūgį Livonijos ordinui. Atminti pergalei Žygimantas Kęstutaitis fundavo Pabaiske esančią Švč. Trejybės bažnyčią. Atsiradus bažnyčiai, netruko atsirasti ir miestelis, kuris iš mūšio lauko „pobojowisko” laikui bėgant tapo Pabaisku.
O kaip susiklostė mūsų brolžudiško mūšio herojų likimai? Ar jie buvo laimingi, turtingi, mylimi? Deja. Žygimanto Kęstutaičio valdymu nepatenkinti didikai (sakoma, Skirgailos šalininkai) 1440 m. suorganizavo sąmokslą, kurio metu Trakų pusiasalio pilyje kunigaikštis buvo nužudytas. Istorija pasakoja, kad Žygimantas turėjęs dresiruotą mešką (ar tai lokį), kuri laisvai vaikštinėjo. Meška buvo įpratusi letena pabraižyti duris, kad ją įleistų. Tai žinoję sąmokslininkai „pasibraižė” pas kunigaikštį į menę, o tas, nieko nenujausdamas, juos įsileido…Taip jau susiklostė aplinkybės, kad Žygimantas Kęstutaitis mūsų istorijoje susilaukė ir daug negatyvių vertinimų, todėl sunku rasti objektyvų šio valdovo veiklos vertinimą. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu mūsų didikai be lenkų didikų pritarimo paskelbė vos trylikos metų sulaukusį Kazimierą, Jogailos sūnų.
Švitrigaila, sunkaus charakterio lietuvis, nors ir vedęs Tverės kunigaikštytę, ne visada sulaukė paramos ir savo rusėniškose žemėse. Visgi jis susitaikė su Kazimieru Jogailaičiu ir išbuvo Voluinės ir Lucko kunigaikščiu iki savo mirties 1452 m. (Tai įdomu: Lucko pilį 1340-1384 m. statė Liubartas, bet mūrine tvirtove ją pavertė Švitrigaila 1430-1452 m.)
Užkabiname šiek tiek Ukmergės
Mūsų kelias dabar suka į Veprių miestelį, kurį reikia labai barti. Ukmergės rajono žemėlapyje Veprių miestelyje pažymėta daug visokių dalykų, todėl su didelėmis viltimis ten nuvažiavome. Tačiau rajono žemėlapis nėra detalus, todėl tiksli išvardintų lankytinų objektų vieta neaiški. Pasistatėme automobilį netoli bažnyčios ir dairomės, kur čia yra koks nors informacinis centras. Žinoma, nieko panašaus čia nėra, bet aš jau esu patyrusi keliautoja, todėl drąsiai spaudžiu bibliotekos durų rankeną (jeigu taip jau tiksliai, ten buvo Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Veprių filialas). Kai nėra informacinio centro turistams, visada reikia eiti į seniūniją, biblioteką, savivaldybę ir pan. Turėkite tai omenyje keliaudami po mažiau išreklamuotas Lietuvos vietas.
Daugiau skaitykite čia: https://kootvela.blogspot.lt/2016/08/kutvela-veprineja-po-ukmerges-krasta.html
