Per dvidešimt metų – aplink Baltijos jūrą. Nuo Rygos iki… Rygos! Kultūros centro mišrus choras „Vyturys“ kartu su nenuilstančiu vadovu Antanu Pociumi grįžo iš Latvijos sostinėje vykusio VIII Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalio, šiemet šventusio savo 20-metį. Per šį laiką festivaliai buvo surengti visose dalyvaujančiose valstybėse, išskyrus Daniją. Jubiliejiniais metais Latvija turėjo teisę festivalį organizuoti dar kartą.
6400 dainininkų, 202 chorai iš festivalio valstybių narių – Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos – susitiko Dainos šventėje. Kaip festivalio dalyviai buvo pakviesti ir Latvijos išeivijos chorai iš Europos šalių, taip pat ir chorai iš Italijos (pirmininkavimo Europos Sąjungai iki Latvijos) ir Liuksemburgo (po Latvijos). Lietuvą atstovavo 15 chorų. Festivalio tradicija prasidėjo 1995 metais, kuomet suburti mėgėjų chorai iš Šiaurės ir Baltijos šalių išsikėlė tikslą auginti dainavimo kartu tradiciją organizuojant dainų ir šokių šventes, populiarinti a cappella dainavimą bei palengvinti įvairių kultūrų mainus.
Žymusis latvių dirigentas Imants Kokars ir Olavo Storgardo (Švedija) yra festivalio idėjos autoriai. Pirmasis festivalis vyko Latvijoje, Rygoje 1995 metais. Vėlesniais metais festivaliai buvo organizuojami Gotlande, Švedijoje (1997), Skien, Norvegijoje (2000), Klaipėdoje, Lietuvoje (2002), Tartu, Estijoje (2008), Reikjavike, Islandijoje (2010), Helsinkyje, Suomijoje (2012).
Ryga surengė nepamirštamą festivalį! Šventės organizatoriai pasirūpino, kad 4 festivalio dienos būtų įdomios, turiningos ir šventiškos: sudarė sąlygas koncertuoti patiems ir paklausyti kitų – aukšto meistriškumo reprezentacinių chorų, laisvu nuo repeticijų metu susipažinti ne tik su Rygos, bet ir mažesnių Latvijos miestelių gyvenimu, istorija, lankytinomis vietomis. Organizatoriai pasistengė, kad festivalio svečiai turėtų kuo mažiau rūpesčių vykdami į keliones ar dalyvaudami repeticijose. Kiekvienas choras turėjo palydovą. Nuo pat atvykimo į viešbutį sostinės senamiestyje iki paskutinės fotografijos atminčiai vyturiečius lydėjo savanorė Aija, latvė mergina (beje, pati vieno iš dalyvaujančių chorų dainininkė) puikiai kalbanti lietuviškai! „Mežaparks” didžiojoje scenoje baigiamojo koncerto metu buvo paprasta ir aišku, nes šventės rengėjai ir pagalbininkai rūpinosi net mažiausia smulkmena. Griežtos taisyklės repeticijose ir šventės metu padėjo išvengti nesusipratimų. Iš latvių galėtume pasimokyti subtilumo organizuojant masinį renginį. Eitynės, atidarymo ir uždarymo koncertai, repeticijos, tvarkingas suėjimas į estradą, chorų atliekamas jungtinis repertuaras – kiekvienas aspektas apgalvotas ir suderintas. Tradicijų kūrimas ir puoselėjimas – tai sudėtingas darbas.
Festivalio uvertiūra – jo įkūrėjo Imanto Kakaro atminimui Latvijos universiteto Didžiojoje auloje , o vėlų vakarą atviroje Vermanės sodo scenoje surengti koncertai. Be klasikinės muzikos, orkestrų pasirodymo, 7 reprezentaciniai svečių šalių chorai atliko aranžuotas savo liaudies dainas.
Trečiąją festivalio dieną visi atvykę chorai pasklido po šalį – Jūrmala, Sigulda, Cesis, Tukums, ir Bauska priėmė dainininkus savo miestų dainų šventėse. „Vyturys“ turėjo išskirtinę progą dalyvauti Tukums šventėje, kurios nesugadino net visame mieste dingusi elektra! Bet muzikantai nebūtų muzikantai – net ir be garso technologijų pagalbos renginys pabaigtas sklandžiai: šokėjų poros sukosi pagal jungtinio choro plojimus, vakaro vedėjams teko atsistoti arčiau publikos, o visų pamėgtoji latviška „Saule, Perkons, Daugava“ galingai suskambėjo akomponuojant tik mušamiesiems… Prieš repeticiją ir šventę, ukmergiškiai buvo svetingai sutikti Kandavos miestelyje. Surengta ekskursija su gide, aprodytos gražiosios miestelio apylinkės, dainininkai sočiai ir skaniai pamaitinti, atminimui kiekvienam įteikti turistiniai spalvingi leidiniai apie Kurzemes krašto lankytinus objektus – lietuvių kalba! Vietinėje liuteronų bažnyčioje skambėjo „Vyturio“ bei šeimininkų latvių ir svečių iš Suomijos dainos bei giesmės, kurias vainikavo beveik sakralinė latvių širdims „Pūt vėjini“.
Šventės dieną nuo pat ankstyvo ryto „atidirbę“ generalinėje repeticijoje kaitinant saulei, choristai gėrėjosi iškilminga švente, kurioje dalyvius sveikino Latvijos Respublikos premjerė Laimduota Straujuma bei kultūros ministrė Dace Melbarde. Tiesa, tik po to, kai buvo pagerbtos visos festivalio dalyvės šalys ir sudainuotos liaudies dainos aštuoniomis kalbomis. Galingo jungtinio choro gaudesį „Mežaparks“ estradoje papuošė choreografinės kompozicijos su visų svečių šalių ir šeimininkų vėliavomis. Ypatingą nuotaiką kūrė solistai, folklorinis ansamblis bei itin populiarios Latvijoje jaunimo grupės „Cosmos“ vaikinai. Smagūs latvių šokiai leido choristams atsikvėpti, nes antroje šventės dalyje laukė sudėtingoji Carlo Orfo kantata „Carmina Burana“, kurią atliko jungtinis tarptautinis choras, berniukų choras, pučiamųjų orkestras „Riga“ ir puikūs solistai. Vadovavo Latvijos nacionalinės operos dirigentas Mārtiņš Ozoliņš.
Festivalis savo forma primena Lietuvos Dainų šventę Vingio parke, tačiau skiriasi tautų, kalbos, kultūros, tautinių drabužių, dainavimo būdo požiūriu. Dėl to choristams didžiulis iššūkis buvo „įvaldyti“ repertuarą svetimomis kalbomis, o dirigentams – suvaldyti beveik septyniatūkstantinę įvairiakalbių dainininkų minią. Tačiau galima teigti, kad šventė pavyko. Buvo smagu jaustis estradoje esančios minios dalimi. Festivalio vėliava perduota Švedijai. Kelionė aplink Baltijos jūrą prasideda iš naujo!
Ukmergės kultūros centro mišraus choro Vyturys informacija
Mindaugo Vasiliausko nuotr.