,,Ateis ta diena, kai baigsis sunkumai, kai nebereikės uoliai dirbti. Bet sulaukusi tos dienos netikėtai suprasi, kad nieko nebenori. Pavargai. O tas tikrasis gyvenimas jau praėjo ‘‘- tai ištrauka iš knygos ,,Moters dienoraštis‘‘. Šventupietės nelaukia kol ateis toks laikas, mus tik pakviečia į kultūros namus, mes ir ateiname. Kai kas kovo 8 – sios nepripažįsta, bet mūsų tas neglumina, gerai, kad nors viena diena metuose yra Moters diena.
Taip jau yra, kad Šventupės kultūros namų moterų linijinių šokių kolektyvas ,,Rėja‘‘, vadovaujamas meno vadovės Birutės Gelumbeckienės, būtent kovo 8 – ąją švenčia šį kartą kuklų 3 – jų metų gimtadienį. Kolektyvo narių skaičius tai sumažėja, tai padidėja, juk dar taip neseniai šoka, susistyguos viskas, suras kompromisą visuose klausimuose, juk svarbiausia meilė šokiui, meilė gyvenimui, meilė tam, su kuo bendrauji.
Mes kartais sakome, kad žodis ,,meilė‘‘ nuvalkiotas ir pasenęs. Ne žodis pasenęs, o šiuolaikinis gyvenimo tempas tiesiog bando išstumti tai, kas anksčiau buvo šventa: meilė, draugystė, žvilgsniai, švelnūs žodžiai, rankų mostai. Kažkada mano kaimynas, 17 m. jaunuolis, parėjo su mergaite iš šokių ir man sako: ,,Teta, mes skaičiavom žvaigždes eidami, ar iš mūsų niekas nesijuoks?‘‘ ,, Vaikeli,‘‘ – sakau – ,, kai jaunystė ir meilė pasibeldžia į širdį, žvaigždes skaičiuoti tiesiog būtina, būtina gėrėtis gamta, džiaugtis kiekvienu gėlės žiedeliu ar bitutės dūzgesiu.‘‘ Ir tai visai priešinga iš visų pusių brukamiems filmams, kuriuose nėra nė menkiausio supratimo apie moralę ar dvasines vertybes, tik gyvuliški instinktai.
Nukrypau į lankas? Jei tylėsime, tai turėsime tai, ką turime dabar: gimdys 14–metės, net nesupratusios, kas su jomis atsitiko, kurioms gimę vaikeliai visiškai nereikalingi.
O dabar apie šventę. Šventupės kultūros namuose yra trys pagrindiniai kolektyvai; minėtas šokių kolektyvas ,,Rėja‘‘, humoro grupė ,,Verpetas‘‘, Romansinių dainų kolektyvas ,,Šventerečius‘‘. Vadovas Kazimieras Šermukšnis. Šį kartą šventiniame koncerte dalyvavo šokių kolektyvas ,,Rėja‘‘ir humoro grupė ,,Verpetas‘‘. Iš Jasiuliškio globos namų mums padainuoti pasikvietėme moterų ansamblį, vadovė Daiva Šermukšnienė.
Mes nesistengėme įtikti žiūrovams – priešingai, norėjome ir buvome savimi, ir dalyvių dainų ir tekstų žodžiai pasiekė žiūrovų širdis. Mes matėme pilnas džiugesio jų akis, girdėjome nuoširdų juoką, kai scenoje vyko vaidinimas, karštas ovacijas kai šokome ar dainavome.
Kaimas, sakysit, nei šis, nei tas. Mes gyvename kaime ir mylim savo Šventupės dvarą, upę, savo kaimą ir žmones. Tai mūsų gyvenimas ir gerai, kad yra norinčių ir sugebančių pasakyt gerą žodį, padainuot dainą, pavaidinti nesudėtingus vaizdelius ar pašokti. Juk judėjimas ir yra gyvenimas. Ne visada už pinigus galima nusipirkti gražų vaizdą, ,, ai, kaime ir taip bus gerai‘‘, dėl to tenka važiuoti į Vilnių, Kauną ar Panevėžį. Kaimo saviveiklininkai koncertuoja be jokio atlygio ir kartais pasirodo netgi profesionaliau ir gražiau nei profesionalai. O geros emocijos, nuoširdžios šypsenos, aplodismentai ar tai neatlyginimas?
Birutė Stundienė
