Kovo 31 dieną, Pašilės girininkijoje, Kopūstėlių miške, aptiktas į sprogmenį panašus daiktas – mina. Į Kopūstėlių mišką buvo iškvieti policijos, ugniagesių bei išminuotojų iš Vilniaus ekipažai.
Miną Kopūstėlių miške, buvusioje sovietų karinėje bazėje, apie 13 valandą atsitiktinai pastebėjo urėdijos centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio meistras Nerijus Raulinavičius bei urėdijos informatikos specialistas Kęstutis Rutavičius. Pasak jo, į sprogmenį panašus daiktas gulėjo prie pat kelio, šiek tiek išlindęs iš žemės, beveik jos paviršiuje.
Žvilgsniu negalima buvo įvertinti, ar tai kovinė, ar mokomoji mina, bet apie radinį vyrai pranešė urėdijos centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkui Skirmantui Lučiūnui, šis – rajono policijai. Atvažiavę pareigūnai aptvėrė teritoriją bei iškvietė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojus.
Apie 16 valandą atvykę išminuotojai nustatė, jog mina yra mokomoji. Ji tikriausia pasiliko nuo tų laikų, kai šioje vietoje buvo dislokuota sovietinės armijos priešraketinės gynybos bazė.
Mokomoji mina, kaip teigia Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas pulkininkas leitinantas Arūnas Dzidzevičius, neturi sprogdinimo užtaiso, tad pavojaus nekelia. Nepaisant to, išminuotojai sprogmenį imituojančią miną iš miško išvežė.
Sovietinės armijos dalinys Kopūstėlių miške buvo dislokuotas1961 metais. Iš pradžių čia buvo laikomos atominės balistinės raketos, vėliau, kai apie tai tapo žinoma užsienio žvalgyboms, stacionarus mirtį nešantis ginklas buvo pakeistas paprastomis mobiliomis priešraketinėmis raketomis.
Priešraketinė bazė užėmė apie 100 ha miško. Tikriausia čia vyko ir kariniai mokymai bei pratybos. Kai 1992 metais svetima kariuomenė iš Lietuvos išsikraustė, Kopūstėlių miškas, kaip ir kitos Lietuvoje jos buvusios teritorijos buvo kruopščiai patikrintos, tačiau niekada negali būti tikras, kad buvęs karinis poligonas jau tikrai švarus.
„Labai gerai, kad iškvietėte mus. Šaunuoliai“,- urėdiją pagyrė plk.ltn. A.Dzidzevičius.
Kariuomenės išminuotojų vadas dar kartą priminė, jog radus į sprogmenį panašų daiktą, negalima jo judinti, liesti, o juo labiau ardyti. „Visais atvejais kvieskite mus, o mes nustatysime, kas tai per daiktas ir ar jis pavojingas,“ – sakė jis.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono duomenimis, nuo 1994 m. dėl neatsakingo elgesio su rastais sprogmenimis Lietuvoje žuvo ar buvo sužalota daugiau nei 15 žmonių.
ukmu.lt