Vintaros g. 9 name kilo konfliktas tarp 17 metų jaunuolio ir 59 metų jo patėvio. Iškviesti medikai name rado vieną vyrą negyvą, o kitą su durtine žaizda. Sužeistojo gyvybės išgelbėti nepavyko ir jis Ukmergės ligoninėje mirė. Vilkmerge.lt
To paties namo kitoje dalyje gyvenanti vieno iš nužudytųjų giminaitė pasakojo, kad nieko įtartino tą vakarą negirdėjusi. Kad kažkas nutiko, ji supratusi apie pusę vienuolikos vakare, kai prie jų namo atvažiavo greitosios pagalbos, o vėliau ir policijos pareigūnų automobiliai. Mergina sakė, kad savo nužudytojo 59–erių metų dėdės gyvenimu perdaug nesidomėjo, ir nenuėjo pasiklausti kas įvyko. Pagal pareigūnų pokalbius už sienos suprato, kad kažkas nutiko jos dėdei. Per langą ji matė kaip greitosios pagalbos darbuotojai ant neštuvų iš namo išnešė žmogų.
Pasak jos, ji truputį nusiraminusi, nes tamsoje matė, kad nešamas žmogus dar bandė atsisėsti. Kraupią tiesą ji sužinojo tik ryte. Jos dėdei Vytautui Ž. atvykę medikai jau nieko negalėjo padėti, jis buvo miręs. Jo posūnį, septyniolikmetį Evaldą G., greitosios pagalbos darbuotojai dar nuvežė į ligoninę, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Policijos pareigūnai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą ir įvykio aplinkybių komentuoti negali. Į klausimą ar dėl šio įvykio bus kas nors sulaikytas, pareigūnai dar negali atsakyti.
Atnaujinta:
Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas, nužudytajam Vytautui Ž., kuris seniūnijoje dirbo kūriku, negailėjo gerų žodžių. Pasak jo, ryte susirinkę seniūnijos darbuotojai rado vėsius radiatorius. Jie dar pasvarstė, kad gal Vytautas susirgo, ir todėl neiškūreno pečiaus. Tik vėliau seniūnijos darbuotojai sužinojo, kad, iki šiol pavyzdingai savo darbą dirbęs Vytautas, negyvas. Pasak seniūno, vyras buvo šeimos galva. Jis pirkdavo maistą, sauskelnes šeimoje augusiems dviems pusantrų ir šešerių metų jo vaikams. Apie kitą įvykio dalyvį Evaldą, seniūnas negalėjo papasakoti nieko gero. Jam dar besimokant mokykloje, pedagogai nežinodami ko griebtis, dėl jaunuolio nesilankymo mokykloje, kreipdavosi net į policijos „įgaliotinį“, kad šis atvesdintų Evaldą į mokyklą. Bet kai jaunuoliui suėjo šešiolika metų, jis jau turėjo teisę pats apsispręsti nelankyti mokyklos. Ankščiau Evaldas gyveno netoliese esančiame Varkalių kaime pas savo močiutę. Tačiau dėl agresyvaus jo būdo, močiutė paprašė jo išsikraustyti. Evaldui neliko nieko kito, kaip tik prisiglausti pas savo mamą, gyvenusią su Vytautu. Namą, nužudytajam Vytautui, paliko praėjusių metų vasarį miręs tėvas. Šeimoje, nei Vytauto žmona, nei posūnis darbo neturėjo.
