Nors COVID-19 viruso užsikrėtimų visame pasaulyje mažėja ir dauguma verslų jau gali dirbti kaip anksčiau, pandemijos metu sukeltų iššūkių padariniai niekur nesitraukia. Viena ryškiausių tendencijų atsiradusių pandemijos laikotarpiu – internetinių verslų augimas. Būtent internetiniai verslai pandemijos metu užtikrino, kad žmonės galėtų užsisakyti reikalingų maisto ar higienos prekių tiesiog internetu ir jas saugiai atsiimtų prie savo namų durų. Tačiau tam, kad prekės pasiektų klientus, pirmiausia jos turėjo būti saugiai paimamos ir atgabenamos iš gaminimo vietos. Tiesa, šalyse įsivyravusi pandemija šį procesą šiek tiek apsunkino.
Krovinių gabenimas COVID-19 pandemijos metu
Kiekvienais metais transporto sektorius smarkiai prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Juk krovinių pervežimas vykdomas ne tik tarp pagrindinių Lietuvos miestų, bet ir tarptautiniu mastu. Nors pandemijos laikotarpiu patekti į kitą šalį buvo sunkiau, reikėjo pristatyti daugiau dokumentų, pereiti papildomas patikrinimo procedūras, naujausi duomenys rodo, kad krovinių vežimo apyvarta 2020 m. padidėjo net 2,8 proc. Tuo tarpu krovinių pervežimo kelių transportu apyvarta augo dar daugiau – ji pakilo net 4,2 proc. Remiantis šiais duomenimis galima manyti, kad transporto sektorius iš tikrųjų nepatyrė didelių sunkumų, tačiau viskas nebuvo taip paprasta.
Viruso sukeltas pavojus ir baimė
Dauguma krovinių gabenimu užsiimančių įmonių, tokių kaip BLS, susidūrė su žmogišku iššūkiu – vairuotojų baime vykti į karščiausius pandemijos taškus. Darbuotojai norėjo būti tikri, kad vykstant į labiausiai nuo viruso nukentėjusias šalis bus pasirūpinta jų saugumu. Testais prieš ir po reiso į užsienį pasitikėjo ne visi, todėl ne paslaptis, kad dalis vairuotojų atsisakydavo vežti krovinį į kitą šalį arba tai darydavo su didžiule baime. Atsisakius vienam vežėjui, greitai surasti kitą nėra lengva užduotis, o krovinio nepristačius laiku kyla grėsmė prarasti dalį pajamų.
Pailgėję krovinių transportavimo terminai
Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė krovinių transportavimo įmonės – tai pakitę krovinių pristatymo terminai. Pandemijos įkarštyje daugumos avialinijų turimi lėktuvai nepakildavo nuo tako. Tai reiškia, kad sumažėjo krovinius gabenamų lėktuvų kiekis ir pradėjo vėluoti kroviniai. Jeigu prieš pandemiją krovinių pristatymas vidutiniškai trukdavo 3–5 dienas, pandemijos metu dienas pakeitė savaitės. Pastebėjus, kad krovinių pervežimas lėktuvais tapo neefektyvus, vis daugiau įmonių pradėjo naudotis krovinių transportavimo keliu paslaugomis. Tai kėlė nuostolius oro uosto bendrovėms, tačiau davė naudos logistikos įmonėms, kurios teikė krovinių transportavimo keliu paslaugas.
Pakitęs krovinių transportavimo sezoniškumas
COVID-19 pandemija turėjo įtakos ir krovinių srautų sezoniškumui. Kai pasaulis nebuvo sukaustytas viruso, krovinių transportavimo įmonėms pats darbingiausias laikas būdavo prieškalėdinis laikotarpis. Po šio piko įmonės jausdavo atoslūgį iki pat rudens. Prasidėjus pandemijai, krovinių pervežimo įmonėms teko dirbti dar intensyviau nei prieššventiniu laikotarpiu, o prekių srautų sumažėjimo net nebuvo. Įprastai, padidėjęs užsakymų skaičius reiškia verslo sėkmę, tačiau pandemijos metu, užsakymų šoktelėjimas įmonėms atnešė daugiau rūpesčių nei džiaugsmo.
Padidėjusios pervežimo išlaidos
Sustabdžius oro transporto srautus, padidėjo krovinių transportavimo sausuma paslaugų paklausa, todėl natūralu, kad pakilo ir krovinių pervežimo išlaidos. Dar prieš pandemiją buvo susiklosčiusi tendencija, kad krovinių transportavimo kainos, atslūgus įtemptam šventiniam laikotarpiui, imdavo mažėti. Šiemet šios tendencijos nebuvo matyti – priešingai, pastebėtas krovinių transportavimo paslaugų įkainių kilimas. Kainos kilo dėl įvairių priežasčių: padidėjusio užsakymų kiekio, didesnės dokumentacijos vairuotojams, iškilusių naujų iššūkių kelyje. Visgi pakilusios krovinių pervežimo kainos nebuvo kliūtis verslams, kurių pardavinėjamų prekių paklausa pandemijos laikotarpiu kilo. Nors dėl padidėjusių kainų krovinių gabenimo įmonės jautė didesnę riziką prarasti klientus.
Kokius pokyčius pandemija atnešė krovinių transportui?
Norėdamos išsaugoti savo poziciją konkurencingoje verslo rinkoje, krovinių pervežimu užsiimančios įmonės pradėjo žvelgti į situaciją kitu kampu ir stengėsi išnaudoti visas pasitaikiusias galimybes. Taip keleiviniai lėktuvai talpino ne tik keleivius, bet ir krovinius, o įprastai gabenamas prekes pakeitė tonos medicininių apsaugos priemonių.
Pakitusi paskirtis: keleiviniai lėktuvai kroviniams
Sutrikus krovinių pervežimui, oro transporto įmonės nusprendė keisti dalies lėktuvų paskirtį ir keleivinius lėktuvus pritaikė vežti kroviniams. Lėktuvams ilgą laiką stovintiems vietoje reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau transformavus keleivinius lėktuvus (išėmus keleivių sėdynes), šie lėktuvai puikiai tiko kroviniams pervežti ir vis daugiau lėktuvų pakildavo į oro erdvę. Kai kurios avialinijos net nevargdavo su keleivinių lėktuvų transformavimu, šios įmonės krovinius perveždavo tiesiog sudėtus ant keleivių sėdynių. Įtempčiausiu pandemijos metu buvo įprasta, kad 60 proc. visų krovinių buvo pervežami krovininiais lėktuvais, o 40 proc. keleiviniais.
Krovinių viduje tonos medicininių apsaugos priemonių
COVID-19 pandemija taip pat pakoregavo ne tik transporto paskirtį, bet ir jais gabenamų krovinių pobūdį. Prasidėjus pandemijai, smarkiai sumažėjo įvairių prekių ir medžiagų eksportas. Dalį prarandamų krovinių pakeitė nauji, daugiausia kovai su pandemija skirtos apsaugos priemonės: medicininės kaukės, respiratoriai bei testai.
Nesustojantis krovinių pervežimo procesas
Nors pandemijos laikotarpis kėlė daug iššūkių transporto sektoriams, duomenys rodo, kad dalis įmonių su jais susitvarkė puikiai. Krovinių transportavimo procesas net ir pačiu sunkiausiu laikotarpiu nesustojo ir prekės galutinę paskirties vietą pasiekdavo tinkamu laiku. Galima sakyti, kad tos krovinių pervežimo įmonės, kurios pažvelgė į pandemiją kitu kampu, šiandien – gerokai stipresnės.
