Neretai žmonės norėdami savo nekilnojamą turtą perduoti valdyti kitam, turi jį perduoti arba padovanoti. Žinoma, neretai turtas artimiesiems paliekamas ir su testamentu. Vis dėlto didžioji dalis nežino, kuris variantas geriausias. Norint tai išsiaiškinti visada padės teisininkai ir notarai. O mes pakalbėkime šį kartą plačiau apie turto dovanojimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dovanojant turtą viena šalis, t. y. dovanotojas, turtą arba turtinę teisę neatlygintinai perduoda kitai šaliai, t. y. apdovanotajam, nuosavybės teise arba atleidžia jį nuo turtinės pareigos dovanotojui arba trečiajam asmeniui. Apibendrintai, dovana yra dovanotojo neatlygintinai kitam asmeniui nuosavybėn perduotas turtas. Tai gali būti nekilnojamasis turtas arba brangūs daiktai, taip pat vertybiniai popieriai, pinigai ir kita.
Tam tikros dovanos turi būti apmokestinamos. Jų apmokestinimas priklauso nuo to, iš ko ta dovana gauta – darbdavio, ne darbdavio, t. y. juridinio asmens, ar gyventojo, taip pat tai priklauso ir nuo dovanos vertės. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme yra įtvirtintos lengvatos, kurios dovanoms taikomos pagal tai, iš kokio gyventojo ji yra gauta. Taigi, pajamų mokesčiu yra neapmokestinamos tos dovanos, kurias dovanoja sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai bei seneliai. Jei dovana yra gaunama iš kitų gyventojų, ji neapmokestinama tuo atveju, jeigu dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma arba dovanų vertė neviršija 8 tūkst. litų. Jei dovanojimo būdu gautos pajamos ar turtas per mokestinį laikotarpį viršija 8 tūkst. litų, tuomet šį dydį viršijanti suma turi būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, t. y. 15 proc. tarifu.
Pažymėtina, kad iš artimų giminaičių dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos, neatsižvelgiant net į dovanoto turto vertę, t. y. piniginių lėšų sumą. Tačiau šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti į tai ar dovanotojas turi šeimą, pavyzdžiui, ar sūnus dovanojo mamai savo asmeninį turtą, ar tą, kurį įgijo santuokoje ir kuris priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams.
Jeigu po santuokos vienas iš sutuoktinių įsigijo turto ne iš asmeninių lėšų arba jei nėra vedybų sutarties, nustatančios, kad turtas, kuris yra įgytas tiek iki santuokos, tiek ir susituokus, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tuomet sutuoktinio įsigytas turtas yra laikomas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Tokį turtą, kuris priklauso abiem sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise, dovanojant, parduodant arba kitaip ji perleidžiant kitam asmeniui, laikoma, jog pajamos yra gaunamos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (jei vedybų sutartyje nėra nenustatyta kitaip). Šiuo atveju, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos sąlygų tenkinimas privalo būti taikomas kiekvienam sutuoktiniui atskirai, atsižvelgiant į jam priklausančio turto dalį.
Akcentuotina, kad turtą dovanoti galima net ir nepilnamečiam vaikui, jeigu yra jo tėvų ar globėjų sutikimas, kurį patvirtino notarai. Šio sutikimo forma turi atitikti ir sudaromo sandorio formą. Jei jis yra sudarytas be atstovų pagal įstatymus sutikimo, tuomet sandoris galioja tik tuo atveju, jeigu sutikimą atstovas pateikia po sandorio sudarymo. Tėvai arba globėjai, sudarydami bei vykdydami bet kokius sandorius, privalo išimtinai veikti dėl nepilnamečio vaiko interesų.
