Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės pranešimas: „Kodėl neįgalieji techninės pagalbos priemonių priversti laukti vos ne metus?“
Seimo Neįgaliųjų teisių komisija balandžio 19 d. posėdyje svarstys socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. A1-25 „Dėl Asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimus.
Vykdydama parlamentinę kontrolę ir siekdama sužinoti, kaip dabar šiomis priemonėmis aprūpinami gyventojai, kreipiausi į šalies savivaldybes.
Tik 14 savivaldybių – Alytaus miesto, Anykščių rajono, Birštono miesto, Kalvarijos, Kauno miesto, Lazdijų rajono, Neringos savivaldybė, Panevėžio miesto, Pasvalio rajono, Skuodo rajono, Šilutės rajono, Rietavo, Zarasų rajono – nurodė, kad aprūpinimas yra pakankamas.
Nepakankamą aprūpinimą nurodė 23 savivaldybės: Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Elektrėnų, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Kelmės rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Marijampolės miesto, Mažeikių rajono, Palangos miesto, Pagėgių, Pakruojo rajono, Prienų rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Širvintų rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono, Visagino, Vilkaviškio rajono savivaldybės.
Ypač didelis yra vaikštynių poreikis. Jų klientams reikia laukti nuo 2 mėnesių iki metų ir daugiau. Vaikščiojimo rėmų poreikis yra mažesnis, jų pakanka.
Neaišku, kodėl situacija yra gana skirtinga: dalis savivaldybių nurodė, kad neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis poreikis patenkinamas, o didesnė dalis – kad nepatenkinamas.
Kyla klausimas: ar savivaldybės aprūpinamos nevienodai, ar yra atliekama stebėsena savivaldybėse, ar taip yra dėl to, kad kai kurios savivaldybės perka kompensacinės neįgaliųjų įrangos ir iš savo biudžeto lėšų?
Daromos prielaidos, kad teritoriniai Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skyriai galimai neformuoja tinkamos aprūpinimo politikos. Priemonių poreikis skirtingose savivaldybės yra skirtingas, dėl to ir savivaldybėse aprūpinimo trūkumai nevienodi. Dalyje savivaldybių trūksta vežimėlių, bet pakanka vaikštynių su ratukais, kitose priešingai – labai trūksta vaikštynių, bet yra pakankamai kitos įrangos.
Apibendrinant savivaldybių pateiktą informaciją, ryškėja tokios pagrindinės problemos:
− nepakankamas aprūpinimas priemonėmis iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie SADM (Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Pakruojo rajono savivaldybių);
− ypač didelis vaikštynių su staliukais, vaikštynių su rateliais trūkumas; jų tenka laukti ir iki 1 metų;
− trūksta universalių neįgaliojo vežimėlių, vežimėlių didesnio svorio asmenims, ypač didelis 46−50 cm dydžio vežimėlių poreikis. Kretingos rajono savivaldybė nurodė, kad 2023 m. pateikti 142 prašymai, patenkinta 90. Trūksta universalių vežimėlių (eilėje laukia 14 asmenų, o Jurbarko rajono savivaldybė nurodė, kad vežimėlių nuo 2022 m. laukia 26 asmenys). Nestandartinių dydžių vežimėlių tenka laukti ir daugiau kaip pusę metų. Nuo 2023 m. sausio 1 d. gauti 23 prašymai, patenkinti tik 9;
− trūksta čiužinių nuo pragulų, tualeto kėdučių, naktipuodžių, stinga funkcinių lovų;
− gyventojai nenori naudotos įrangos. Gaunama ilgą laiką naudota sudėvėta įranga praktiškai nurašoma, nes jos remontas yra gana brangus. Šalčininkų savivaldybė nurodė, kad ilgą laiką visiškai negauna naujų alkūninių ramentų. Gyventojai nudėvėtų nenori, o poreikis yra. Asmeniui suteikus panaudotą įrangą, ji dažniausiai greitai grąžinama atgal dėl nefunkcionalumo;
− aprūpinimas yra labai netolygus, kartais tomis pačiomis priemonėmis aprūpinama per labai trumpą laiką, o kartais jų tenka laukti ilgokai.
Apibrėžiant tvarkas, kaip asmenys bus aprūpinami klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis, svarbu pirmiausia įvertinti realią situaciją. Taip pat būtina nuolat vykdyti stebėseną, lanksčiau reaguoti į kintančius poreikius savivaldybėse ir skirti lėšų įsigyti daugiau tokios įrangos kaip vaikštynės, vežimėliai, čiužiniai nuo pragulų.
