Aš parašiau eilėraščių knygą. Na ir kas? Kiek jau knygų parašyta! Gal aš trokštu šlovės? Netgi labai, bet ne sau, šlovės ir meilės trokštu paprastam lietuviškam žodžiui.
Visokie renginiai – šou ir ne šou vyksta, dainuoja, šoka. Gražu. O kur žodis, graži , melodinga lietuviška kalba? Nejaugi niekas negali sugalvoti jokio skaitovų konkurso ar vaidmenų atlikėjų, ar kažko, kas mokytų iš naujo kalbėti sava lietuviška, tarmiška kalba, be svetimybių ir klaidų?
Kartą buvau jubiliejuje, apie 40 žmonių sėdi už stalų, šventiškai pasipuošę. Jubilijatui perskaičiau eilėraštį, kuris baigėsi žodžiais:
Daina skambėjo, aš ir vėl šypsojaus,
Jaučiau, esu aš mylima.
Juk meilė ir yra svajonė
Ir sieloj skambanti daina.
Apstulbau! Kiekvienas vyras suprato, kad tai jam aš tą eilėraštį sakiau. Nejaugi mes turim su kuo gyventi, ginčytis, bet neturime iš ko išgirsti švelnius žodžius?
Aš lietuvė ir myliu savo kraštą, gimtąją kalbą, Lietuvos žmones. Kažkada svajojau būti lietuvių kalbos mokytoja, bet nepasitikėjau savimi, todėl baigiau tuometinę LŽŪA, dirbu vyriškus darbus, vyriškame kolektyve. Moteriai nėra sunkių darbų.
Knygos ,,Pasaulis nematė‘‘ pristatymas vyko Šventupės dvare balandžio 16 d.
Jį suorganizuoti padėjo Šventupės biblioteka, kultūros namai ir bendruomenė. Svečių būrys irgi buvo gausus: Šventupės romansinių dainų kolektyvas ,,Šventerečius‘‘, moterų linijinių šokių kolektyvas ,,Rėja‘‘, humoro grupė ,,Verpetas‘‘, dainuojamosios poezijos atlikėja Aldutė Lučinskaitė, gitaristas Augis Bražėnas, Anykščių rajono Kurklių kultūros namų muzikantai ir visoje Lietuvoje koncertuojantis dainuojamosios poezijos atlikėjas Kazimieras Jakutis. Sako, buvo labai gražu, tiesiog už širdies griebė, bet mes tik to ir norėjom.
Aš parašiau knygą ir dovanojau visiems, norintiems ją skaityti. Moteriškės skaito ir verkia, nes joje atsispindi mano gyvenimas. Būčiau nerašius, bet draugės prieš devynis metus mane graudeno: ,,Manai tau vienai sunku, skauda ar meilė nuvylė, kitam gal dar sunkiau, paskaitęs tavo knygą, žmogus ras paguodą ir jo širdis sušils‘‘.
Nesidrovėkit, kalbėkit, žodžiu ar raštu, jeigu jūsų žodžiai prasmingesni už tylą, kaip sako indėnų patarlė, ir tikrai busite išgirsti, suprasti ir reikalingi.
Norėjau, kad mane išgirstų ir išgirdo, nes ir Šventame Rašte parašyta: ,,Iš pradžių buvo Žodis‘‘.
Birutė Stundienė
