Atviras laiškas LR Prezidentei,
LR Ministrui pirmininkui, LR Seimo nariams, LR Vyriausybei
Į LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMĄ DĖL UŽSIENIO PILIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES įtraukti pakeitimai:
45 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsienio piliečiui, kuris vykdo veiklą ir ateityje ketina vykdyti individualią veiklą
1. Užsienio piliečiui, kuris vykdo veiklą ir ateityje ketina vykdyti individualią veiklą, leidimas laikinai gyventi gali būtui išduotas, jeigu šis asmuo:
1) dalyvauja įmonėje, kuri ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsienio piliečio leidimo laikinai gyventi gavimo vykdo nurodytą steigimo dokumentuose veiklą Lietuvos Respublikoje; kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai, ir kurios nuosavo kapitalo vertė ( ne uždarosios akcinės bendrovės ar ne akcinės bendrovės atvėju – turto vertė) sudaro ne mažiau nei 28 000 eurų, Iš kurių ne mažiau 14 000 eurų – užsienio piliečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir užsienio pilietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys arba priežiūros/kontrolės valdybos narys, kuriam pagal turtinę teisę priklauso kompanijos akcijos, kurių nominali vertė yra ne mažesnė nei 1/3 įstatyminio šios įmonės kapitalo.
Tokiu būdu, prieš 2-4 metus „susitarusi“ su investuotojais dėl vienokių žaidimo taisyklių, kai nebuvo reikalavimų dėl „trijų darbo vietų“, valstybė radikaliai keičia taisykles.
Kokios bus pasekmės?
1. Smulkus verslas išeis. Mes analizuojame galimybę uždaryti verslą Lietuvoje ir persikelti į kitą šalį. Jeigu įmonei reikalingas darbuotojas, darbuotojai, savininkas pats juos pasisamdys. Jeigu darbuotojų neįmanoma aprūpinti reikiamu darbo krūviu, tai jų samdymas prieštarauja visiems ekonomikos dėsniams.
2. Kaip pasekmė bus pačių darbuotojų „sovietizacija” ir degradacija. Didės tinginių gretos, tai taps potencialia grėsme šaliai. Verslas, kuris liks, pasisamdys „mirusias sielas“, formaliai išpildydamas įstatymo reikalavimus, realiai mokės Sodrai visas sumas, o žmonėms – 10%: už parašą ir tylėjimą. Tai neišspręs realaus nedarbo ir juodosios darbo rinkos problemos.
3. Tai nesustabdys kriminalo, fiktyvių įmonių, „žalių žmogeliukų“ ir panašiai. Yra begalė būdų legaliai atsidurti Lietuvoje ir jai pakenkti, neturint leidimo laikinai gyventi: su bet kokia trumpalaike bet kurios ES šalies viza, su ilgalaike Lietuvos viza ir t. t.
4. Sudarytos/nurodytos sąlygos pastumės daugėlį įmonių sukurti fiktyvias darbo vietas. Įmonės investuos į „mirusias sielas“, užuot investavusios į verslą ar į socialinius projektus.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad verslo migrantas, atvykęs į Lietuvą, pasitelkia, visu pirma, savo galvą, rankas, įgūdžius, atsivežtą turtą, pelną, gaunamą iš kitur (ne Lietuvoje) veikiančių verslų. O tai ženklus įnašas į Lietuvos BVP. Verslo migrantas neprašo subsidijų, išmokų ir kompensacijų.
6. Svarbu suprasti, kad tokie pokyčiai įstatymuose verčia verslą ieškotis pusiau legalių schemų, įdarbinti „murusias sielas“ ir pan. Tai žalinga ir darbdaviui, ir darbuotojams. Viskas prasideda nuo „mirusiųjų sielų“ įdarbinimo, o baigiasi kyšiais, kriminalu, korupcija, moraliniu visuomenės degradavimu. Abejotina, kad tai gali būti naudinga Lietuvai.
7. Ekonomikos augimui reikalingas vieno žmogaus darbo našumo didėjimas, o ne darbo, su kuriuo sisitvarkytų vienas darbuotojas, paskirstymas dviems, trims ar daugiau žmonių. Jeigu 3 darbuotojų įdarbinimo dėka ir pavyktų sumažinti oficialios bedarbystės lygį, tai realus lygis liktų tas pats, nes šie įdarbinti asmenys neturėtų darbo krūvio.
Šiuo metu nauji įstatymo pakeitimai paliečia apie 20 000 žmonių. Dabar šie asmenys Lietuvoje kasmet išleidžia virš 80 milijonų eurų. Jų suminės investicijos (pradinės – butas+smulkus verslas) yra apie 1 mlrd. eurų.
Kiek praras Lietuva?
Mažiausiai 10 000 Lietuvos piliečių ir šalies gyventojų praras darbą. Skaičiais tai yra minus 80 mln. eurų į BVP per metus. Kai kuriems iš šių žmonių reikės mokėti bedarbio pašalpas.
Ekonomika praras mažiausiai 200 mln. eurų metinių pajamų (tik atlyginimai ir mokesčiai, neskaitant verslų apyvartos, eksporto, einamųjų investicijų ir pan.), o iš Lietuvos išvažiuos/išvyks 700 mln. eurų (indėliai bankuose, turto ir verslo pardavimas su nuolaidomis).
Susumavus, nuostolis Lietuvos ekonomikai dėl šio įstatymo pakeitimo sudarys 1-2% BVP – daugiau, nei dėl Rusijos sankcijų.
Prašome inicijuoti pakeitimų įtraukimą į LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMĄ DĖL UŽSIENIO PILIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES, išbraukus iš 45 straipsnio frazę: „… (įmonėje) … kurioje sukurtos ne mažiau nei 3 darbo vietos ir jose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje užsienio piliečiai“.
Verslo migrantai, įmonių direktoriai ir savininkai iš Vilniaus, Ukmergės ir kitų miestų (asmeniniai ir kontaktiniai duomenys redakcijai yra žinomi).
Problema – ir naujųjų ukmergiškių šeimai
Susiklosčiusi situacija, kai verslo migrantui, įsteigusiam įmonę Lietuvoje, tampa privalu samdytis tris Lietuvos pilietybę turinčius asmenis, kelia didelį susirūpinimną Andrejui Sokolovui, buvusiam maskviečiui, mūsų mieste turinčiam smulkų verslą. Maskvoje dirbęs vaikų gydytojų, parašęs kelais knygas, į Ukmergę A. Sokolovas atvyko ieškodamas saugaus prieglobsčio savo šeimai: žmonai Tatjanai ir dviems dukrelėms. Aktyvus visuomeninkas Ukmergėje, prekybos centre „Eifelis“, yra įkūręs žaidimų ir pramogų kambarį. Pedagoginį išsilavinimą turinti Tatjana neatlygintinai moko rusų kalbos, organizuoja vaikų gimtadienius, kitas šventes. Smulkų verslą įsteigę žmonės su visais darbais puikiai susitvarko patys, tvarkingai moka mokesčius, atlieka kitas įstatymų numatytas prievoles. Naujasis reikalavimas samdyti papildomą darbo jėgą, t.y. tris lietuvius, gresia tuo, kad gražus ir miestui reikalingas verslas žlugs.
Žurnalo VILKMERGE.LT medžiaga
