Keletas naujovių įstatymuose

    0

    zemesukisŽemės ūkio ministerija tiek iš ūkininkų, tiek iš žemdirbių savivaldos organizacijų vis dar sulaukia nemažai klausimų dėl būtinybės privalomai drausti pasėlius pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Žemės valdų modernizavimas” ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Atkreipiame dėmesį, kad Ministerijos vadovybė, atsižvelgdama į žemdirbių savivaldos organizacijų siūlymus bei siekdama supaprastinti reikalavimus ES investicinei paramai gauti, priėmė sprendimą panaikinti privalomąjį pasėlių draudimą.

    Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nebetaikomas privalomo pasėlių draudimo reikalavimas pareiškėjams, dalyvaujantiems Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos investicinėje priemonėje ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas” (nebereikia drausti visiems, o ne tik prašantiems paramos iki 150 tūkst. Lt).

    Primename, kad pagal investicinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” privalomai drausti pasėlių pareiškėjams nebereikia jau nuo 2009 m. balandžio 1 d.

    Žemės ūkio veiklos subjektams paliekama teisė savanoriškuoju draudimu apdrausti jiems nuosavybės teise priklausančius augalų pasėlius.

    Nauja nuostata taikoma ir tiems pareiškėjams, kurie jau yra pasirašę paramos sutartis bei apsidraudę pasėlius – jiems privalomas sutartyje numatytas pasėlių draudimas nebetaikomas.

     


    Įsigaliojus įstatymui turintys turto gyventojai, sulaukę pilnametystės, privalės jį deklaruoti
    Vyriausybė pritarė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, ir į Lietuvą nuolat gyventi atvykstantys asmenys, vieną kartą, t.y. tada, kai jie sulaukia 18 metų arba atvyksta gyventi į Lietuvą, turės deklaruoti įstatyme numatytą savo turtą, jeigu jo turi. Šie pakeitimai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl korupcijos prevencijos, siekiant sukurti efektyvesnį teisinį nepagrįsto praturtėjimo kontrolės mechanizmą. Duomenys apie gyventojų turimą reikšmingą turtą reikalingi mokesčių administratoriams ir kontrolės institucijoms, kai prireikia nustatyti turto įsigijimo šaltinių pagrįstumą. Toks Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų projektas teikiamas Seimui.

    Siūloma įstatymo nuostata, kad minėti gyventojai privalėtų pateikti turto deklaracijas tik tuo atveju, jeigu tų metų, kai jiems sukanka 18 metų ar jie įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. jie turės įstatyme nurodyto deklaruotino turto. Reikėtų deklaruoti tik tą turtą, kuris nėra įregistruotas atitinkamuose Lietuvos registruose ar kitose duomenų bazėse, pavyzdžiui, užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą, Lietuvos nekilnojamojo turto registre neįregistruotą Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, laikomas ne Lietuvos bankuose, jeigu jų suma viršija 10 000 litų, brangesnius negu 10 000 litų meno kūrinius, brangakmenius, tauriuosius metalus, 2000 litų viršijančias pasiskolintas ir paskolintas lėšas bei vertybinius popierius. Pagal projekto nuostatas turtą turės deklaruoti ir tie gyventojai, kurie 2004-2009 m. sulaukė 18 metų arba tais metais įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai privalės deklaruoti 2009 metų gruodžio 31 d. turimą deklaruotiną turtą.

    Be to, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu gyventojas turto nedeklaravo, šiuo turtu ateityje negalės būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taip pat siūloma apriboti galimybę tikslinti turto deklaraciją tuo atveju, jeigu dėl gyventojo pradėtas mokestinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas.

    Visi Lietuvos gyventojai 2003 metais turėtą atitinkamą turtą jau privalėjo deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, todėl didžiajai daugumai piliečių šios pataisos nebūtų taikomos.

    Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų turto deklaravimo įstatymą kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo tik politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai ir pan., taip pat jų šeimos nariai.


    Mažinama administracinė našta gyventojams

    Šiandien vykusiame posėdyje Vyriausybė priėmė nutarimą dėl santaupų atkūrimo gyventojams procedūrų supaprastinimo. Nustatyta, kad besikreipiantiems dėl santaupų atkūrimo buvusiems tremtiniams bei politiniams kaliniams, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą, nebereikės Finansų ministerijai pateikti notaro patvirtintos pažymėjimo apie reabilitavimą arba nuo okupacijos nukentėjusio asmens teisinio statuso pažymėjimo kopijos, jeigu bus pateiktas dokumento originalas Finansų ministerija pati pasidarys ir patvirtins minėtų pažymėjimų kopijas.

    Vyriausybė taip pat priėmė nutarimą, pagal kurį juridiniams asmenims, norintiems gauti licenciją organizuoti loteriją, nebereikės pateikti notaro patvirtintų juridinio asmens steigimo dokumentų bei juridinio asmens įregistravimo pažymėjimo kopijos, nes ši informacija yra viešai prieinama Juridinių asmenų registre.


    Mokestį už aplinkos teršimą reikės mokėti kartą per metus
    Šiandien Vyriausybė pakeitė Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarką, kad būtų įgyvendintos naujosios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos. Šios nuostatos numato, kad mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių reikia mokėti nebe kas ketvirtį, o už teršimą iš stacionarių taršos šaltinių nebe kas ketvirtį ar pusmetį (priklausomai nuo mokamos metinės mokesčio sumos), kaip buvo ligi šiol, o kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams. Todėl minėtojo mokesčio tarifai turi būti indeksuojami jau nebe kas ketvirtį ar pusmetį, o kartą per metus pagal Statistikos departamento skaičiuojamą vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą. Tai ir numato šiandien Vyriausybės pakeista Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarka.

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia