Vilniuje vykusiose kartingų varžybų, šių metų ARTkart taurės pirmajame etape, ant nugalėtojų pakilos užlipo ir du jaunieji ukmergiškiai: Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivis 15 m. Benediktas Urbonas bei Antano
Smetonos gimnazijos moksleivis 16 m. Narvydas Janušis.
B. Urbonas nugalėtoju tapo ART120 Light klasėje. Vaikinas nugalėjo abejuose važiavimuose ir atlaikė antroje vietoje likusio Vitalijaus Ivickio atakas, trečias liko Titas Bučelis. ART120 Heavy klasėje atkaklioje kovoje pergalę šventė N. Janušis, antras liko – Rytis Reinys, trečias – Jurijus Basovas.
Ukmergiškių komandos vadovas Romas Kiznis.
Varžybose vykusiose gegužės 1 d., viso dalyvavo 49 sportininkai, suskirstyti į keturias klases. Sekantis ARTkart taurės etapas vyks gegužės 29 d. Marijampolėje.
Benediktas Urbonas, vilkmerge.lt atsiųstame laiške, aprašė savo įspūdžius iš jam sėkmingo starto.
O buvo taip…
Rytas buvo gražus ir saulėtas, paukščiukai čiulbėjo, o kartingai birbėjo… Viskas prasidėjo nuo treniruočių, kur kaip reikiant pripjoviau grybo. Tiesiosios gale apsisukau (laimei, barjerai buvo toli, o stabdžiai gerai įkaitę), o vėliau, kitoje trasos dalyje, dar ir “pabučiavau” barjerus. Nuostoliai nemenki: sulankstyta vairo kolonėlė, vairo traukutės ir galinė ašis, tad vairavimo malonumas buvo “neapsakomas”. O paradoksas toks, palankstytu kartingu pasiektas geriausias treniruotės laikas (36,548 s).
Vėliau sekė kvalifikacija, prieš kurią gavau velnių nuo komandos vadovo už priverstinį kartingo remontą. Kvalifikacijoje nieko ypatingo neįvyko. Tiesa, naujos padangos prilipdė mane prie asfalto, tad džiaugiuosi, kad neteko paskraidyti.
Pasiektas antras rezultatas (35,330 s. 1 vieta – 35,255 s). Išsidalinę vietas riedėjome prie starto linijos. Pirmąjį važiavimą lėmė puikus startas, išore aplenkiau pagrindinį varžovą, Vitalij Ivickij(5), su kuriuo tąsiausi iki pat finišo. Vienas vienintelis jo mėginimas išstumti mane iš lyderio pozicijos nepasisekė. Stebėjausi, kaip greitai buvo paskelbtas finišas. Atstumas tarp manęs ir Vitalijaus buvo 0, 464 s. Beje, greičiausias ratas įveiktas per 35,036 s buvo mano.
Visa intriga, kaip visada, pasiliko pabaigai. Vitalijus, jau po starto nukrito į 4 vietą, o man teko pasibičiuliauti su Titu Bučeliu (22). Pirmąją dalį lenktynių jis buvo už mane greitesnis, jutau spaudimą, tačiau man labai padėjo ratu atsilikęs sportininkas. Jam buvo parodyta mane praleisti, aš tilpau, o Tito nepamatė ir… incidento nebuvo, bet tos sumaišties pakako, kad galėčiau ramiai finišuoti pirmoje vietoje ir tapti bendros įskaitos nugalėtoju.
Antras liko Vitalijus, per plauką pakilęs į trečiąją vietą, o trečias liko „bičiulis“ Titas. Pergalę padėjo pasiekti šefo patarimai. Teko daug šokinėti, o jų pasekmes jaučiu ir dabar. Taip pat lavinau stuburo lankstumą trasos tiesiojoje ir galų gale reguliavau kuro padavimą.
