„Kalba-tai miestas, kurio statybai kiekvienas Žmogus, gyvendamas Žemėje, atsineša savo akmenį. Nuo pat mažens turime skatinti ir pačius mažiausius Žemės gyventojus atsinešti bent po mažytį akmenėlį į kalbos miesto statybą. Vaiko kalba – ypatinga, tai raktas į jį supantį pasaulį.“
E. V. Emersonas.
Vasario 19−23 dienomis vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ viduriniosiose, vyresniosiose ir priešmokyklinėse grupėse vyko kalbos savaitė „Linksmai žaidžiu – gražiai kalbu“. Ugdytiniai kartu su auklėtojomis kalbėjo apie gimtosios kalbos svarbą bei jos išsaugojimą, mokėsi mįslių, patarlių, skaičiuočių, sekė pasakas be galo, klausėsi ir mokėsi eilėraštukų apie kalbą ir gimtinę. Kiekviena savaitės diena buvo vis kitokia: eilėraštukų ir pirštukų žaidimų, mįslių − keturgyslių diena ir pan. Labiausiai vaikams patiko pasakų diena, kai visi susirinkę į salę, žiūrėjo filmuotą pasaką „Eglė žalčių karalienė“, kurioje vaikai pažino vaidinančius darželio darbuotojus, ugdytinių tėvelius. Linksmiausia diena buvo penktadienis, kai ,,Žiogelių″, „Drugelių″, „Skruzdėliukų″ ir „Žirniukų″ grupių vaikučiai susirinko į kalbos ir žaidimų rytmetį.
Pasipuošę savo pačių pasigamintomis raidžių karūnėlėmis, vaikai linksmi šurmuliavo darželio salėje. Gražiai kalbėti, žaisti, vaidinti ir smagiai leisti laiką vaikučius į salę pakvietė raidelių Fėja − auklėtoja. Rita Morkūnienė ir jos padėjėjos – trys kepurėtos spalvos: Geltona, Žalia ir Raudona (auklėtojos Virginija Didienė, Daiva Gaikovičienė ir Danutė Makauskienė). Vaikus nustebino salėje pasirodęs berniukas Petriukas, kuris labai norėjo, kad vaikai jį pamokytų greitakalbių, mįslių, gražių žodelių, kurių per kalbos savaitę išmoko darželinukai.
Rytmetis prasidėjo vaikų pasisveikinimais, eilėraštukais. Pakviesti Raudonos spalvos, vaikai mankštino pirštelius, „statė namelius“, mokėsi naujo, negirdėto pirštelių žaidimo. Mįslių ąsotis apkeliavo visus vaikučius ir kvietė minti mįsles. Patarlę „Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj″ atitiko „Žirniukų″ grupės vaikų suvaidinta Anzelmo Matučio eiliuota pasakėlė „Tuoj ir rytoj″ .Skambant muzikai, po salę rėpliojo ilgas, ilgas vaikų šimtakojis. Pagal vaizdingus žodžius šimtakojis mokėsi žirglioti, tipenti, šlubčioti, vilkti kojas.
Baigiantis rytmečiui, prie didelių, spalvotų, medinių pasakų dėlionių palinko ne tik vaikučiai, bet ir jų auklėtojos. Visi susikaupė rimtam ir įdomiam darbui: sudėti dėlionę ir įvardinti iš kokios tai pasakos.
Berniukas Petriukas džiaugėsi ir gyrė visus vaikus už jų žinias ir išmonę, dėkojo, kad tiek daug išmoko besisvečiuodamas vaikų rytmetyje. Renginio metu vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, ugdėsi kūrybiškumas, kalbiniai gebėjimai, meilė gimtajai kalbai ir lietuviškam žodžiui.
„Skruzdėliukų“ grupės auklėtoja Virginija Didienė
