Žiniasklaidoje šiandien yra daugybė informacijos apie sveiką mitybą – ką valgyti, ko nevalgyti, kokius produktus ir kaip išsirinkti. Vis dėlto žinių gausa ne visada padeda susivokti, kuris produktas sveikiausias. Vienas sudėtingiausių dalykų – stovint parduotuvės mėsos skyriuje išsirinkti sveiką vištieną. Etiketėse informacijos daug, bet kaip atskirti, kuri jų – reklaminiai triukai, o kuri – identifikuoja iš tiesų sveiką produktą? Pateikiame kelis svarbiausius kriterijus, pagal kuriuos renkantis vištieną, galite būti ramūs, jog maitinatės sveika mėsa.
Ekologiška vištiena
Jei ant vištienos pakuotės parašyta, kad tai – ekologiškas produktas, šis žymėjimas ten yra atsiradęs tik gamintojams gavus oficialų sertifikatą. Sertifikatai išduodami pagal Europos Sąjungos reglamentuose nurodytus reikalavimus.
Ekologiška vištiena reiškia, kad vištos buvo užaugintos įgyvendinant geriausią aplinkosaugos praktiką, saugoti gamtos ištekliai, taikyti aukšti gyvūnų gerovės standartai ir gamybos būdai. Ekologiško produkto ženklu žymima ta vištiena, kurios auginimui nebuvo naudojami GMO produktai, išskyrus veterinarinius vaistus. Tai reiškia, kad ekologiškos vištienos ženklu pažymėta produkcija nepaisant to, kad buvo lesinta sveikai ir natūraliai, savo augimo metu gydymo tikslais galėjo gauti ir antibiotikų.
Užauginta be antibiotikų
Toks užrašas atsiranda ant vištienos pakuotės tik tokiu atveju, jei tai patvirtina atsakingos institucijos, Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Maisto produktų gamintojas, norėdamas tiekti Lietuvos Respublikos rinkai maisto produktus, paženklintus teiginiu „Užauginta be antibiotikų“, turi Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateikti pagrindžiančią informaciją (įmonės savikontrolės programas, tyrimų rezultatus ir pan.), kad maistinių gyvūnų (iš kurių gaminami maisto produktai ir jie paženklinti teiginiu „Užauginta be antibiotikų“) auginimo laikotarpiu profilaktikos ir gydymo tikslais išvis nenaudojami antibiotikai”, – teigia Jonas Stanius, vyriausias veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
„Pažymime, kad Europos Sąjungoje antibiotikai paukščių gydymui nėra draudžiami, tačiau jie gali būti naudojami tik išimtinais atvejais, kai paukščių pulke nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, keliantys pavojų paukščių sveikatai. Panaudojus antibiotikus skersti paukščius galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų liekanų paukščio organizme nelieka. Kiekvienas antibiotikas turi išlaukos terminą, kurio kontrolę užtikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojai – inspektoriai. Visa rinkoje esanti paukštiena yra be antibiotikų. „Užauginta be antibiotikų” pažymėta vištiena yra 100 proc. auginta nenaudojant antibiotikų”, – aiškina J. Stanius
Auginta laisvėje
Tokį žymėjimą leidžiama turėti tik tiems vištienos gamintojams, kurių vištos bent dalį dienos praleidžia laisvai lakstydamos lauke. Tai lemia, jog jos užauga sveikesnės, mat mato dienos šviesos, turi pakankamai galimybių būti fiziškai aktyvios.
„Tokias nuorodas ženklinant paukštieną leidžiama taikyti tik tiems paukštienos gamintojams, kurie auginimo metu užtikrina teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tokie augintojai turi būti specialiai registruojami. “Auginta laisvėje” gali būti žymima tik ta vištiena, kurios fermose paukščių tankumas patalpose atitinka teisės aktuose nurodytas ribas”, – sako J. Stanius.
Kokie užrašai – tik reklaminiai triukai?
Yra keli esminiai ženklinimai, kurie iš tiesų nereiškia nieko. Visų pirma, jei ant vištienos pakuotės randate užrašą, kad ji auginta be hormonų – tai nėra joks išskirtinumas, mat Europos Sąjungos teisinė bazė griežtai draudžia paukščius šerti hormonais, tad visi parduotuvėse esantys vištienos produktai yra be hormonų.
Antra, dažnai pasitaiko užrašas „Natūrali vištiena”. Tai apie vištų auginimo sąlygas nieko nepasakanti sąvoka, apibrėžianti tik tai, jog vištienoje nėra jokių dažiklių ar konservantų. Trečia, daug vištienos gamintojų mėgsta rašyti ant etikečių, jog vištiena yra užauginta fermoje. Tai visiškai įprasta praktika – visos vištos auga fermose, tačiau vienos – laisvėje, kitos – narvuose. Ženklinimas, kad višta yra auginta fermoje, neatskleidžia, kur iš tiesų ji augo.
