Liaudiškąją žmogaus gyvenimo prasmės sampratą kadaise nežinomas žemaičių meistras maro kapinaitėse pastatytame kryžiuje taip išdėstė: „Užges saulė, nubirs žemėn žvaigždės, vanduo pavirs uola, išdils žemė, praslinks tiek metų, kiek jūrose vandens lašų, bet nebesugrįš prie šios žemės menkniekių čia ilsintieji Viešpatyje…“.
Tačiau jau taip lemta, kad gyvieji prie mirusiųjų vis sugrįžta, vis mokosi iš jų… Viena karta mažiau, kita – daugiau. Pastaraisiais metais vis dažniau prisimenami ne tik giminės kapai, bet ir senkapiai, maro, sukilėlių, karų aukų ir kankinių kapai – mirusieji padeda tautai susigrąžinti praeitį.
Mirusiųjų atminimui lietuvių tauta teikia daug reikšmės, ypač per Vėlines. Visi šventieji (lapkričio 1 diena) ir Vėlinės (lapkričio 2 diena) buvo tas paslaptingas mirusiųjų ir gyvųjų suartėjimo laikas, kai tikėta, kad mirusiųjų vėlės bent trumpam grįžta į žemę – jos lanko namus, kapines, bažnyčią.
Jono Basanavičiaus gimnazistai tęsia pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo projekto „Prikelkime senolių patirtį iš krašto praeities“ veiklas. Gilinomės į Vėlinių papročius, skaitėme literatūrą, lankėmės Ukmergės Vaižganto kapinėse, kaip ir kasmet, tvarkėme apleistus kapus, uždegėme žvakeles, prisimindami ir savus anapilin išėjusius artimuosius, – jau šiomis dienomis aplankysim ir jų kapus.
Mokyklos bendruomenei parengėme pažintinį stendą apie Vėlines, atlikome bendruomenės narių apklausą. Teiravomės, kaip jie pažymi šią dieną, ar pridera mums švęsti amerikietiškąjį Heloviną? Ar Helovinas nekelia grėsmės Vėlinių tradicijoms?
Vieniems buvo nauja, kad Vėlinės – tai ne kas kita, kaip pagoniškosios Ilgės, minėtos spalio mėnesio pabaigoje, nuėmus derlių, aukojus Perkūnui ir tokiu būdu išprašant iš dievų malonę ir pastiprinant mirusiųjų vėles. Kitiems buvo įdomu sužinoti apie krikščioniškąsias Vėlines: XIX a. viduryje formavosi dabartiniai vėlių pagerbimo papročiai: bendras kapinių lankymas po pamaldų, žvakių deginimas, maldos už savus ir nežinomus mirusiuosius, elgetų šalpa. Ir apie šių dienų Vėlinių minėjimą: po 1988 m., prie Veiverių pastačius pirmąjį Lietuvoje kryžių ant rezistencijos kovotojų kapų, Visų šventųjų šventė buvo paskelbta nedarbo diena.
Projekto dalyviai yra įsipareigoję parengti edukacinę programą apie tautines šventes ir jų papročių puoselėjimą ir ją pristatyti bendruomenei.
Jono Basanavičiaus projekto grupė „Pikas“
