Ruduo nubėgo, nubangavo, laukinis vėjas draiko tavo plaukus. Ateis žiema, sniegais šiaurys taškysis, pro langus vėl žiūrės gal tavo akys. Koks savas ir svetimas pasaulis, žemiškas žmogus, dangus ir saulė. Ir pėdos įmintos žemės lope su Dievo paskirta dalia. Dievas juk sukūrė žmogų, gal Jam buvo taip patogu? Pasiuntė gyvent į žemę, iš aukštybių nuolat stebi. Žmogus – Dievo tvarinys, skirtas jam uždavinys. Kaip įveiksi jau tu jį, tik nuo tavęs priklausys.
„Dievas pasirinko, kad pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“. [1.Korintiečiams 1,27].
Kauno Arkivyskupijos Jaunimo Centre „Arkos“ bendruomenė lapkričio 28 dieną rengė „Talentų vakarą“. Į šį renginį pakvietė ir Vidiškių parapijos Švč. Trejybės bažnyčios Jaunuosius Misionierius. Apie tai pranešė šio būrelio vadovė Gileta Laskauskienė, kuri ir organizavo šią išvyką į Kauną.
„Arkos“ bendruomenė – stebuklinga vieta, kurioje žmogus su negalia ir be negalios atranda bendrystę. Kiekvienas žmogus yra dovana.
Trečiame aukšte tą šventinį vakarą susirinkę jaunieji talentai vieni šoko tango, o kiti baletą, dainas dainavo, pravirkdė gitarų akordus, skaitė pačių sukurtus eilėraščius. Gal ne visiems sklandžiai sekėsi, bet jie dirba, tobulėja, bendrauja, džiaugiasi draugėn susiėję.
Jaunuosius talentus gausiomis ovacijomis palaikėme ir mes – Vidiškių parapijiečiai. Džiaugiamės už juos ir meldžiam Dievo palaimos. Tą vakarą ant skruosto ne vienai sužvilgo ašara – džiaugsmo ašara. Mes nuoširdžiai linkime visiems sveikatos ir stiprybės. Tobulėjimui ribų nėra.
Antrame aukšte buvo eksponuojama jaunųjų talentų piešinių paroda ir skaniausių iš širdies pagamintų užkandžių, kurių kvietė jaunimas žvarbų vakarą paskanauti ir atsigerti arbatos.
Renginys vyko daugiau kaip dvi valandas. Klausydama ir žiūrėdama talentų pasirodymo susimąsčiau, kad ir mes turime daug jaunų talentų čia pat, savo seniūnijoje – Jasiuliškių socialinės globos namuose. Kiek gabių muzikantų, dainininkų, mezgėjų, mėgstančių piešti, lipdyti ir kitokius darbelius daryti. Šį kartą keletas jų vyko tik kaip žiūrovai, bet manau sekančiais metais galėtų vykti kaip dalyviai. Neslėpkime ir mes savo jaunųjų talentų. Aš manau, kad mano minčiai pritars ir Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas bei kolektyvo „Melodija“ vadovė Daiva Šermukšnienė.
„Mes gyvi, mes ir esam žmonės, kai kam kyla galbūt, abejonės,
Mes verkiame, mylime ir baramės, ir su pačiu Dievu tariamės.
Tik ar girdi Jis, to mes nežinom ir savęs atstumtais nevadinam,
Mus likimas ir bara, ir glosto, taip jau nuspręsta iš Dievo sosto“…
Genoefa Povilavičienė