Visą vasario mėnesį Jaunieji miško bičiuliai aktyviai dalyvavo inkilų gaminimo konkurse. Valstybinių miškų urėdija sulaukė darbų net iš 23 įvairių ugdymo įstaigų – lopšelių-darželių, pradinių ir pagrindinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų!
Dauguma darbštuolių inkilus jau iškėlė kartu su miškininkais inkilų kėlimo šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu ar prie savo mokyklų. Džiaugiamės ir dėkojame visiems už tokį gražų meilės gamtai įprasminimą.
Valstybinių miškų urėdijos komisija inkilus vertino pagal skirtingas kategorijas: taisyklingiausias/geriausiai pagamintas, originaliausias/kūrybiškiausias, inkilas, į kurį įdėta daugiausiai darbo/apdovanojimas už pastangas, meniškiausias inkilas bei specialus prizas už idėją.
Vertinimo komisiją sudarė VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas, gamtos fotografas, Lietuvos ornitologų draugijos narys Mindaugas Ilčiukas, Komunikacijos skyriaus specialistai Tautvydas Mažeika ir Iveta Janušauskaitė.
Komisijos išrinkti ir įvertinti nugalėtojai pagal skirtingas kategorijas:
Taisyklingiausias/geriausiai pagamintas: Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos, 2b klasės mokinės, JMB „Jaunieji miškininkai“ narės Arielės Žebrauskaitės inkilas, kurį pagamino kartu su seneliu. Arielė įamžino visą gaminimo istoriją, o inkilas jau yra iškeltas mokyklos teritorijoje. Būrelio vadovė – mokytoja Vita Zakienė.
Originaliausias/kūrybiškiausias: Kaišiadorių rajono Kruonio pagrindinės mokyklos, JMB būrelio „Liepaitės“ nario Mato Kazlausko pagamintas inkilas. Būrelio vadovė – mokytoja Rasa Pečiulionytė.
Inkilas, į kurį įdėta daugiausiai darbo/apdovanojimas už pastangas: Kauno rajono Kulautuvos pagrindinės mokyklos, 10 klasės mokinių, JMB „Kultuvėlė“ narių Mato Šmatausko, Domanto Noreikos ir Armando Montvilo pagamintas inkilas. Būrelio vadovė – mokytoja Kolomba Bulotienė.
Meniškiausias inkilas: Trakų rajono Onuškio Donato Malinausko gimnazijos, 5 klasės mokinės, JMB „Bebriukai“ narės Miglės Zagorulko inkilas, išmargintas piešiniais bei padabintas minkštomis samanomis, kerpėmis. Komisija Miglei skiria specialų prizą už meninę išraišką. Būrelio vadovė – Alma Žukauskienė.
Specialius prizas už idėją: Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos, 8b klasės mokinės, JMB ekologinio klubo „Žuvėdra“ narės Rovenos Rutkovskajos inkilas-saulėgrąža, simbolizuojantis solidarumą su karo kamuojama Ukraina ir palaikymą jos piliečiams. Ekologinio klubo vadovė – mokytoja Oksana Gončarova.
Taip pat apdovanojami trys aktyviausiai konkurse pasirodę bei daugiausiai inkilų pagaminę būreliai:
Ukmergės lopšelio-darželio „Eglutė“, JMB „Kankorėžis“ nariai, grupių „Bitutė“, „Drugelis“, Kankorėžis“, „Kiškutis“, „Naminukas“, „Nykštukas“, „Skurzdėliukas“, „Voveriukas“, „Žiogelis“, „Žirniukas“ vaikai konkursui pagamino net daugiau nei 30 inkilų! Būrelio vadovė – Vyganta Blažienė.
Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos, 8 klasės mokiniai, JMB „Berželiai“ nariai kartu su draugais pagamino 21 inkilą, kurį iškels/jau iškėlė Kazlų Rūdos miškuose. Būrelio vadovė – mokytoja Rita Dereškevičienė.
Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos, priešmokyklinio ugdymo grupės „Varpeliai“ vaikai, JMB tunto „Boružiukai“ nariai pagamino 20 inkilų bei sukūrė devizą: „Paukšteli, paukštužėli sugrįžki greičiau, gražų inkilėlį aš tau padariau!“. Būrelio vadovė – Inga Krikštanienė.
Visų šių būrelių bei jų narių lauks Valstybinių miškų urėdijos įsteigti prizai, o visų kitų dalyvių – padėkos.
Kovo 16 d. VMU Ukmergės regioninio padalinio Šešuolių girininkiją aplankė Ukmergės lopšelio darželio „Eglutė“ vaikai. Didžioji dalis vaikų priklauso Jaunųjų miško bičiulių būreliui.
Praeitą savaitę sudalyvavę inkilų kėlimo šventėje, šiandien vėl lankosi miške. Šį kartą panoro sužinoti, kaip vykdoma inkilų priežiūra, kas juose gyveno, kaip inkilas atrodo iš vidaus. Susirinkusius vaikus Šešuolių girininkijos Petrašiūnų miške pasveikino girininkas Kęstutis Jarmalavičius. Jis – ne tik girininkas, bet ir ornitologas.
Girininkas Jaunuosius miško bičiulius pasitiko prie 2020 metais to paties darželio vaikų keltų inkilų. Nukėlus pirmąjį inkilą ir atidarius tam skirtą inkilo dalį, Kęstutis pareiškė, kad čia gyveno zylutė. Inkilo vidus buvo nuklotas samanomis, žvėrelių kailio šeriais.
Antras inkilas kabėjo visai netoliese. Pradarius jį, vaikai pamatė lizdelyje likusius kiaušinėlius. Visus nustebino tai, kad kiaušinėliai buvo skirtingų spalvų!
Girininkas paaiškino, kad tai yra skirtingų paukščių – didžiosios zylės ir margasparnės musinukės kiaušiniai. Pagal suneštas lizdelio medžiagas matyti, kad pirma šiame inkile apsigyveno zylė. Paskui į tą patį inkilą lapelių, žievių, šapų prisinešė margasparnė musinukė. Deja, kiaušiniai liko neišperėti. Greičiausiai paukščiai nepasidalino inkilo ir dėl peštynių dėtys liko neišperėtos. Tai – puikus pavyzdys, kad paukščiams trūksta natūralių uoksų, ypač jaunuolynuose.
Trečiame lizde gyveno taip pat du gyventojai. Po didžiosios zylės inkile apsigyveno pelė (žiemos metu). Ji ant zylės suneštų samanų prisinešė lapų.
Kiekvienas inkilas turi savo istoriją. Pažindamas gamtą, gali sužinoti labai daug, net ir pravėręs inkilą. Vaikams buvo labai įdomu. Su nekantrumu miško bičiuliai laukė momento, ką pamatys pravertame inkile.
Smagu kelti naujus inkilus, bet dar svarbiau ir įdomiau valyti ir prižiūrėti senuosius. Tinkamai prižiūrimi inkilai tarnauja net iki 10 metų.
Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos informaciją
