Štai ir sulaukėm sesės ir broliai, Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmečio naujo, bet kiek dėl jo buvo pralieta žmonių kraujo? Gėrėme karštą kartybių taurę ir ašarą braukėme graudžią. Žaizdos žmonių sielose negijo, troško laisvės mūs žmonija. Tiek vargo, priespaudos patyrę, kad nepalūžom esam didvyriai.
Šių metų vasario 23 dieną, penktadienį, 12 valandą, įvyko Ukmergės rajono PS susivienijimo komiteto susirinkimas. Į susirinkimą atvyko Švyturio PS, Ukmergės technologijos ir verslo mokyklos PS, Ukmergės Rajono komiteto PS, Spec. Ugdymo centro Vyturėlis PS, AB „Ukmergės gelžbetonis“ PS, UAB „Ukmergės melioracija“ PS pirmininkai bei revizijos komisija.
Atvyko ne visi, kai kurių PS pirmininkai serga. Dienotvarkėje buvo įtraukti šie klausimai: Ukmergės rajono PSS komiteto ataskaita už 2017 metus, 2017 metų sąmatos analizė, 2018 metų sąmatos aptarimas, kiti einamieji klausimai.
Susirinkimą pradėjo Ukmergės rajono PSS pirmininkas Vincentas Banikonis.
Jis pažymėjo, kad praėjo du metai kaip Lietuvoje įvestas euras, tačiau ekonominė, finansinė ir kultūrinė padėtis Lietuvoje nė kiek nepagerėjo. Darbo birža džiaugiasi, kad mažėja šalyje bedarbių, bet tai tik drambliuko svajonės. Darbingo amžiaus žmonių sumažėjo, jog emigruoja į svečias šalis darbo ir laimės ieškoti, kad galėtų išlaikyti savo šeimas. Apie tai rašo spauda, transliuoja radijas ir televizija. Lietuvos kraštas kritinėje padėtyje.
Seimūnų priimami įstatymai vis labiau žmones stumia į neviltį ir skurdą. Daugelis Lietuvos politikų susikompromitavusių dėl kyšių, o jų bylos vilkinamos, amžiais nesibaigiančios. Posėdžių salėje pjaunasi vieni su kitais, tuščiažodžiauja, apkaltas rengia, bet nesprendžia Lietuvos Valstybės gerovės ir žmonių problemų. Nematydami šalyje jokios ateities perspektyvos, jaunoji karta renkasi emigranto dalią.
Valdžios vyrų daromos reformos neadekvačios ir nusikalstamos.
Priimtas naujas Darbo kodeksas – valdininkų naudai. Verslininkai, darbdaviai su darbuotojais nesiskaito, elgiasi kaip su vergais, pastumdėliais ir skundžiasi, kad žmonės nenori dirbti. Tai netiesa – darbuotojus jie išnaudoja, apgaudinėja, už darbą mokėdami tik grašius. Kai kurie viršininkėliai įsigudrinę rašo darbuotojui nepilną darbo dieną, tad dirbantis asmuo tokiais atvejais net minimumo negauna. Atrodytų jog darbuotojas dirba nepilnu etatu, nors faktiškai jis atidirba 8 val. darbo dieną.
Valstybės tarnautojai, Seimūnai, darbdaviai bei kiti valdininkai – važinėja prabangiomis mašinomis, statosi sau vilas ir namus, atsirėždami savavališkai prie namo po gabalą valdiškos žemės, apsitveria tvoromis mišką. Jiems jokie įstatymai negalioja. Yra įstatymas, yra ir jo apstatymas.
Be jokių skrupulų įmonėse atleidinėjami darbuotojai ir toliau savo iniciatyva. Pastebimai sutrumpėja įspėjamieji terminai, sumažinamos išeitinės išmokos. Darbovietėse gaunasi nuolatinė kadrų kaita. Darbdaviai apeliuoja į tai, kad trūksta darbuotojų, kad darbuotojų žemas kvalifikacijos lygis, jog reikia įsileisti į šalį kiniečius, ukrainiečius, dar lengviau bus juos išnaudoti. Ne paslaptis jau ir dabar yra nelegaliai dirbančių užsieniečių statybų sektoriuje ir kitose sferose.
Visoje respublikoje kaimo vietovėse uždaromi vaikų lopšeliai – darželiai, naikinami paštai, ambulatorijos ir t.t. Mokyklos nebe vidurinės, bet daug kur jau pagrindinės [dešimtmetės].
Šitaip vykdoma kultūros, mokslo ir švietimo, sveikatos, žemės ūkio, miškų urėdijos bei kitos reformos.
Matome į kieno pusę viskas linksta. Tik kažkodėl tyliai, beveik kasdien, nežmoniškai kyla maisto prekių, vaistų, mokesčių, paslaugų kainos. Tokiais mūsų valdžios sprendimais džiaugiasi ir rankas trina kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija, Baltarusija. Lietuvos gyventojai kylančias kainas būtiniausių produktų įvardija kaip aktualiausią problemą, o Premjeras Saulius Skverelis, vietoj to, kad spręstų šią problemą klausia, kas yra būtiniausi produktai?
Problemos nesprendžia, bet perkelia atsakomybę ateities valdžioms. Ši Vyriausybė įrodė, kad ji yra pašalpų dalintoja.
Jeigu mūsų šauksmo niekas negirdi ir nenori girdėti, lietuvaičiai ekonomiką kelia kaimynams. Kai kurie verslininkai net savo verslą perkelia pas kaimynus. Valdininkai lobsta, o žmonės nesuduria galo su galu. Tarp žmonių sparčiai atskirtis didėja. Gaunasi taip, kad skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Ne paslaptis, Lietuvoje didelis nusikalstamumo lygis. Kiek daug žmogžudysčių, savižudybių. Žmonės apimti nevilties, nematydami išeities iš beviltiškos padėties, negalėdami išspręsti savųjų problemų, pakelia ranką prieš save patį. Nepateisinamas smurtas prieš gyvūnus, šeimoje bei smurtas prieš mažamečius vaikus. Kūdikiai, vaikai, yra patys pažeidžiamiausi, jie negali apsiginti prieš smurtaujančius suaugusius. Mes atsakingi esam už savo socialinę tvarką, už vaikų auklėjimą, už įstatymus, už tai kokios bus mūsų šeimos. Įvykus nelaimei tuomet Vaikų teisės, merijos, seniūnijos bei kitos instancijos aiškina, kad toje šeimoje socialiniai darbuotojai lankėsi, bet nieko blogo neįtarę, nepastebėję. Jų ataskaitos dažniausiai tik popierinės. Realios pagalbos šeimos sulaukia retai, o patys jos prašyti nedrįsta, gėdijasi.
Štai prie ko priveda skurdas, bedarbystė, nepriteklius. Kai kišenėje švilpia vėjai, negali net pačių būtiniausių prekių įsigyti šeimai, jau nekalbant apie mobiliuosius telefonus, kompiuterius, kai sunkus pragyvenimo lygis, neretai problemos sprendžiamos kumščiais.
Revizijos komisija pristatė rajono PSS komiteto 2017 metų sąmatą – pajamų ir išlaidų ataskaitą.
Ji pažymėjo, kad Ukmergės rajono PS komitetas ligos atveju ir sunkiai materialiai besiverčiantiems profsąjungos nariams skiria vienkartines materialines paramas. Nors jos galbūt ir simbolinės, tačiau dalinamės tuo trupiniu su profsąjungiečiais. Geriau mažiau negu nieko. Mūsų niekas nefinansuoja, tai lėšos surinktos iš mūsų profsąjungos nario mokesčio, kurį patys mokėdami kaip bitės sunešame į savo aruodą. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga perkame dovanėles profsąjungiečių vaikučiams. Garbingo jubiliejaus proga sveikiname PS komiteto narius. Rengiamos išvykos ir ekskursijos. Ukmergės rajono profsąjungiečiai aplankė Biržų ir Rokiškio kraštą. 2018 metais planuojame aplankyti Suvalkiją ir Dzūkiją.
Prabėgus 27 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, vis kaltina anuos laikus. Tais laikais klestėjo žemės ūkis ir Lietuva kūrėsi naujai – statėsi vaikų lopšeliai – darželiai, mokyklos, gamyklos, elektrinės. Daugelį fabrikų, gamyklų apsukruoliai įsigijo už investicinius čekius, o galiausiai, kai kurias gamyklas, kaip ir Ignalinos atominę elektrinę uždarė, žemės ūkį sugriovė, laukia paramos iš Europos Sąjungos.
Lietuvos valdžia su Profesinėmis Sąjungomis nesileidžia į diskusijas. Profesinės Sąjungos jiems kaip didžiausi priešai, nes mes kovojame už paprastą darbo žmogų, jo gerovę. Valdžia palaiko bankininkus, verslininkus, darbdavius ir neatsižvelgia į paprastą darbo žmogų, darbo sąlygas kuriuose jis dirba, darbo užmokestį, darbuotojo sveikatos būklę. Vėl grįžtama į baudžiavos laikus, kuomet žmonės pas poną turėjo eiti lažą – vergauti.
Lietuvos Profesinės Sąjungos nepritaria mūsų tautos piliečių nuskurdinimui ir rengia piketus bei protesto akcijas. Prie Lietuvos Vyriausybės, Seimo, savivaldybių, juose dalyvauja ir Ukmergės Profesinės Sąjungos.
Lietuvoje du kartus metuose vyksta Profesinių Sąjungų seminarai, kuriuose noriai dalyvauja ir Ukmergės rajono profsąjungiečiai.
2017 metais, rudenį, lapkričio mėnesį, į Ukmergę buvo atvykę Lietuvos Profesinių Sąjungų Konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ir LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
Kartu su Ukmergės rajono Profesinių Sąjungų delegacija, jos pirmininku Vincentu Banikoniu lankėsi Ukmergės rajono savivaldybėje. Čia susitiko su Seimo nariu Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Juozu Varžgaliu, Ukmergės rajono meru Rolandu Janicku bei kitais rajono valdininkais.
Konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas kalbėjo, kad Lietuvoje darbo užmokestis vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje, o darbo jėgos apmokestinimas vienas iš didžiausių – 50 procentų. Profsąjungos siūlo jį mažinti net perpus arba nors 15-20 procentų. Išaugtų vartojimas, biudžetas pasipildytų per kitus mokesčius. Praėjo daugiau nei metai ir nematome valdžios nei siūlomų projektų, nei kosmetinių pakitimų.
Po susitikimo Profesinės Sąjungos surengė konferenciją, kurioje pasveikino garbingo jubiliejaus sulaukusį Ukmergės rajono Profesinės Sąjungos bendrijos pirmininką Vincentą Banikonį ir kartu atžymėjo Profsąjungų dieną.
Žmonės nusivylę politikais ir valdančiaisiais. Valstybė yra bendras gėris. Valstybę gali kurti tas, kuris sugeba gyvent matydamas ilgesnę laiko perspektyvą negu jo asmeninė istorija. Valstybę valdyti reikia ekonomiškai stipriai būti pasikaustęs. Politikai mus peni tik gražiais pažadais, o milijonai skiriami atsakingų valdininkų ir politikų projektams remti, kurie kuriami tik lėšų įsisavinimui, neįgyvendinami realybėje, o tik popieriuje. Politika be garbės kelia didelę grėsmę visuomenei.
Pirmo šimtmečio šventės šurmulys baigėsi, o kitas prasideda su naujais Seimo draudimais ir tomis pačiomis bėdomis. Šie metai – ypatingi. Paskelbti Marijos Lietuvos Globėjos metais. Ar pirmieji naujo šimtmečio metai taps tie, kada susivienys visos Lietuvos partijos ir sutars sumažinti mokesčius? Pradės vertinti pilietį, eilinį, paprastą darbo žmogų ir leis jam užsidirbti oriai bent jau pavalgyti.
Nepasiduok, mielas mano jaunime, kas, jei ne tu, prikelsi atgimimą,
Kas, jei ne tu, išbrisi iš to liūno? Tikiu tavim, nors ir dangus lai griūna.
Nepasiduok, ieškoki savo laimės, mieste ir gimtam savo kaime,
Nepalik jo, likimo valiai, nebėk, padėki savo šaliai.
Juk tu ir nežinotum, kaip čia gyventi gera, kaip linksma,
Žydėjo sodai ir žaliavo žemė. Nepalik, kai tiesiu tau rankas,
Mana širdis dar neužšalus, džiugiai kiekvieną ji sutinka,
Nušvinta vis kita spalva, o mano vardas – Lietuva.
Revizijos komisijos pirmininkė Genoefa Povilavičienė
