Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių elektroninio valdymo paslaugas paaiškėjo, kad kokybiškiausius e. sprendimus gyventojams siūlo Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai skirta 58,3 balų iš 100 galimų. Nacionalinis e. valdymo kokybės įvertinimų vidurkis siekia 43,3 balus, o prasčiausiai įvertintoje savivaldybėje – 34,5 balo. Ukmergės raj. savivaldybė surinko 42,42 balus ir atsidūrė 34 vietoje iš 60. Nacionalinis vidurkis – 47,15.
Kategorijoje „Saugumas ir privatumas” bendras savivaldybėms skirtų balų vidurkis siekia tik 5,25 iš 20 galimų ir yra mažiausias visame vertinime. Ukmergės raj. savivaldybė surinko 5,63 balo. Pagrindinis šios kategorijos vertinimo kriterijų tikslas – apžvelgti kaip savivaldybės informuoja vartotojus apie jų duomenų tvarkymą, slapukų ir kitų identifikacijos priemonių naudojimą. Remiantis užsienio praktika ir nusistovėjusiomis normomis, įprastai tokia informacija yra glaustai pateikiama interneto svetainės politikoje. Likusių, svetainės privatumo politikos neturinčių savivaldybių vietas reitinge nulėmė jų svetainių kodo „sveikata“ – tikrinome, ar svetainių HTML ir CSS koduose yra klaidų. Savivaldybių, kurioms kategorijos vertinime skirta 7,5 balo, svetainės koduose klaidų nerasta. Priešingoje lentelės pusėje atsidūrusios savivaldybės, surinkusios 5 ir mažiau kategorijos vertinimo balų, turėtų rimtai susirūpinti savo svetainių „sveikata“, nes jų koduose rastas klaidų skaičius viršija priimtinas normas.
Kategorijoje „Praktiškumas” bendrasis savivaldybėms skirtų balų vidurkis vertinant jų praktiškumą vartotojams – 11,47 balo iš 20 galimų. Tai didžiausias vidutinis kategorijos balas visame tyrime. Daugiausia dėmesio vertinant savivaldybės tinklalapio kokybę šioje kategorijoje buvo skirta pastovumui ir aiškumui pateikiant vartotojams skirtą turinį, paieškos įrankio ir internetinių formų efektyvumui. Gana apylygius savivaldybių rezultatus lėmė tai, kad savivaldybių interneto svetainės, kaip ir kitų viešojo sektoriaus institucijų tinklalapiai, buvo kurti laikantis centralizuotai patvirtintų rekomendacijų, skirtų padaryti šias svetaines patogesnėmis vartotojams. Siekiant didinti vidutinį kategorijos vertinimo balą, verta riboti informacijos, pateikiamos viename svetainės puslapyje, kiekį, didinti naudojamų paieškos įrankių efektyvumą ir užtikrinti, kad svetainėse pateikiama visa įmanoma informacija apie darbą su internetinėmis formomis. Ukmergės raj. savivaldybė šioje kategorijoje surinko 12,35 balus.
Vertinant Lietuvos savivaldybių tinklalapių turinį, bendrasis savivaldybėms skirtas balas – 10,63 iš 20 galimų. Daugiausiai dėmesio šioje vertinimo dalyje buvo skiriama skirtingo turinio, pateikiamo tinklalapyje, rūšims, jo sklaidai ir prieinamumui. Pastebima, kad dauguma Lietuvos savivaldybių pateikia daug vartotojams aktualios informacijos, o pats turinys yra pakankamai gerai diversifikuotas. Pagrindinė priežastis, lemianti vidutinišką kategorijos balų vidurkį – dauguma savivaldybių vis dar nenaudoja įrankių (pavyzdžiui – duomenų bazių), leidžiančių vartotojams patogiau ir greičiau susirasti jiems aktualiausią turinį. Turint omenyje tai, kad vis didesnė interneto vartotojų dalis internete naršo mobiliaisiais prietaisais, Lietuvos savivaldybės turėtų siekti, kad jų interneto svetainės būtų patogiai pasiekiamos naudojantis būtent mobiliąja platforma. Šis pasiekiamumo aspektas yra aktualus ne tik bendrai informacinei sklaidai, bet, ypač, pateikiant savivaldybės kontaktus ir viešo pobūdžio dokumentus bei kitą informaciją. Ukmergės raj. savivaldybė šioje kategorijoje surinko 10,53 balo.
{adselite}Vertinimo „Paslaugų“ kategorijoje Lietuvos savivaldybėms buvo vidutiniškai skirta 10,42 balo iš 20 galimų. Šią kategoriją galima suskirstyti į dvi dalis: savivaldybės teikiamos elektroninės paslaugos ir informavimas apie jas. Vertinant savivaldybių teikiamas elektronines paslaugas, buvo atsižvelgta į tai, jog 2015 m. spalio mėnesį visų savivaldybių teikiamos e. paslaugos tapo centralizuotai prieinamos nacionalinėje platformoje. Tai lėmė savivaldybėms skirtų balų suvienodėjimą. Didesni skirtumai tarp savivaldybėms skirtų vertinimų išryškėjo vertinant, kaip jų tinklalapiuose vartotojai yra informuojami apie teikiamas paslaugas – apžvelgėme galimybes prašyti ir pasidalinti papildoma informacija ir kitus e. paslaugų aspektus. Siekiant pagerinti kategorijos rezultatus, savivaldybės turėtų vartotojams pateikti įrankius, leidžiančius internetu prašyti ir gauti papildomą informaciją apie teikiamas paslaugas, o tokių įrankių pagalba generuojamas turinys turėtų būti viešai prieinamas „Dažniausiai užduodamų klausimų“ (DUK) skiltyje. Ukmergės raj. savivaldybė surinko 10 balų.
Vertinant Lietuvos savivaldybių teikiamas elektroninės demokratijos galimybes gyventojams, kategorijoje „Pilietis ir atgalinis ryšys“ savivaldybėms buvo vidutiniškai skirta 5,53 balo iš 20 galimų. Ši vertinimo kategorija pasižymi vienu didžiausiu balų skirtumų tarp geriausiai (Šiaulių miesto savivaldybė, 10,87 balo) ir prasčiausiai (Utenos, Šilalės ir Trakų rajonų savivaldybės, po 2,61 balo) įvertintų savivaldybių – skirtumas siekia 8,26 balo.
Siektina, kad savivaldybės savo tinklalapiuose pateiktų tris pagrindinius e. demokratijos įrankius (e. peticijas, apklausas ir forumą, skirtą viešosioms konsultacijoms vykdyti) ir tokius įrankius, kurie leistų išsakyti savo nuomonę stebinti tiesioginę savivaldybės tarybos posėdžio transliaciją internetu. Taip pat labai svarbu yra užsiimti aktyvia komunikacija apie e. demokratijos galimybes ir iniciatyvas. Vieną prasčiausių kategorijos vertinimo vidurkių ir didelę e. demokratijos sistemų kokybės atskirtį tarp savivaldybių lėmė keli dalykai: skirtingas įdiegtų e. demokratijos įrankių skaičius, skirtingas minėtų įrankių panaudojimas ir skirtingas gyventojų informavimas apie e. demokratijos galimybes. Ukmergės raj. savivaldybė šioje kategorijoje surinko 3,91 balo.
Elektroninis valdymas – tai įvairūs sprendimai savivaldybių tinklalapiuose, kurių tikslas – informuoti vartotojus apie jų teikiamų duomenų administravimą ir apsaugą, praktiškai pateikti aktualų informacinį turinį, didinti elektroniniais būdais teikiamų paslaugų prieinamumą ir užtikrinti kokybiškas elektroninės demokratijos, arba įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesus, priemones.
„Baltijos informacinės visuomenės analizės centro“ ekspertai atliko visų šalies savivaldybių e. valdymo kokybės palyginamąją analizę, vertinant savivaldybių interneto svetainėse esančių e. valdymo sprendimų ir paslaugų kokybę, panaudojimą ir pritaikymą. Tai – pirmas tokio pobūdžio vertinimas šalyje.
Pasak Aleksandro Jociaus, vertinimą atlikusios viešosios įstaigos vadovo, bendrasis savivaldybėms skirtų balų vidurkis nėra džiuginantis ir rodo, kad dar yra kur tobulėti, siekiant gerinti e. valdymo kokybę.
„Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp penkių geriausiai įvertintų savivaldybių yra tik vieno didžiojo miesto savivaldybė. Tai liudija, kad kokybinė e. valdymo plėtra nėra tiesiogiai priklausoma tik nuo šiai sričiai skiriamų lėšų kiekio – daugiau kalbame apie tikslingą turimų lėšų panaudojimą. Tikimės, kad mūsų atliktas vertinimas padės savivaldybėms priimti tikslingus sprendimus ateityje.“
Geriausiai įvertina Vilniaus miesto savivaldybė pirmauja dviejose iš penkių vertinimo kategorijų – „Paslaugų“ ir „Privatumo ir saugumo“. Savivaldybės lyderystę (jai skirta 13,1 balų iš 20) pastarojoje kategorijoje lėmė tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, supažindinanti savo tinklalapio vartotojus su jo privatumo politika.
Vertinimo rezultatai atskleidžia, kad patogiausią tinklalapį savo vartotojams siūlo Elektrėnų savivaldybė, kuriai „Praktiškumo“ kategorijos vertinime skirta 13,5 balo iš 20 galimų. Būtent tinklalapių praktiškumas yra stiprioji savivaldybių e. valdymo pusė – nacionalinis kategorijos vidurkis siekia 11,5 balo iš 20 galimų ir yra didžiausias iš visų vertinimo kategorijų balų vidurkių.
Pasak vertintojų, aktualiausią turinį gyventojams pateikia Varėnos rajono savivaldybė, kuriai skirta 14,74 balo iš 20 galimų. Atliekant vertinimą pastebėta, kad savivaldybės turėtų daugiau dėmesio skirti turinio pateikimui mobiliojoje platformoje.
Vertinant savivaldybių teikiamas e. paslaugas, atsižvelgta į tai, jog nuo 2015 m. šios paslaugos yra centralizuotai prieinamos „Elektroninių valdžios vartų“ portale. Todėl „Lietuvos savivaldybių e. valdymo vertinime“ daugiau dėmesio buvo skirta ne pačių paslaugų, o informavimo apie jas kokybei. Geriausiai šioje kategorijoje buvo įvertintos Varėnos ir Panevėžio rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybės, kurioms skirta po 13,1 balo iš 20.
Palankiausias sąlygas įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesus yra sudariusi Šiaulių miesto savivaldybė – e. demokratijos paslaugų vertinimo kategorijoje jai skirta 10,9 balo iš 20 galimų. Šiaulių lyderystę lėmė tai, jog savivaldybė vartotojams siūlo visus populiariausius e. demokratijos įrankius. Bendras savivaldybėms skirtų balų vidurkis šioje kategorijoje yra vienas žemiausių visame vertinime ir siekia tik 5,5 balo. Pasak „Baltijos informacinės visuomenės analizės centro“ ekspertų, tokį rezultatą lėmė ne tik skirtingas savivaldybių siūlomų e. demokratijos įrankių skaičius, bet ir prastas vartotojų informavimas apie e. demokratijos galimybes.
Detalius vertinimo „Lietuvos savivaldybių e. valdymas 2015“ rezultatus rasite VšĮ Baltijos informacinės visuomenės analizės centro tinklalapyje: BISAC.eu.
