Globalizacijos ir informacinių technologijų amžiuje socialinės atskirties problemos visuomenėje vis dar labai aktualios. Tačiau Senamiesčio pagrindinėje mokykloje ugdomas itin didelių specialių poreikių turintis mokinys pateikė bendruomenei neįkainojamą tolerancijos, savanorystės ir bendradarbiavimo pamoką.
Dabar galima drąsiai teigti, kad visi, susidūrę su įtraukiuoju ugdymu, suvokia, kad tai toks požiūris į pasaulį, kuriame įgyvendinamas fundamentalusis švietimas visiems asmenims, užtikrinantis visišką dalyvavimą, visišką narystę, visavertes pilietines teises (Ch. Kliwer, 1998 m). Niekas jau nebeabejoja nauda, kai specialiųjų poreikių turintys mokiniai ugdosi kartu su sveikaisiais, tačiau kokie iššūkiai laukia tos ugdymo įstaigos, kurioje mokosi didelę negalią turintys mokiniai?
Šia gerąja patirtimi 2015 metų gruodžio 28 dieną pasidalino Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Audra Uselienė, savo vadovaujamoje įstaigoje, kur vyko rajono švietimo įstaigų direktorių pasitarimas. Susitikime dalyvavo ne tik švietimo atstovai, bet ir garbūs svečiai: Ukmergės r. savivaldybės meras Rolandas Janickas, mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, mero patarėja Laima Gambickienė, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė.
Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Audra Uselienė su mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų komanda pateikė išsamų pranešimą ,,Įtraukusis ugdymas. Mūsų sėkmės istorija“. Pranešime A. Uselienė iškėlė itin aktualias ugdymo problemas: kaip sukurti sąlygas kiekvienam vaikui dalyvauti ugdymo procese ir kad mokinys būtinai patirtų sėkmę, kaip pasiekti pažangos nacionaliniu lygiu, kaip mokytojai galėtų geriausiai įveikti skirtumus klasėje. Pranešėja atskleidė sąvokų integracija ir segregacija, inkliuzija ir ekskliuzija reikšmes, priminė švietimo dokumentus, reglamentuojančius įtraukųjį ugdymą, bei pristatė Švedijos tyrimo rezultatus. Akcentavo, jog kritiniai taškai, trukdantys šio reiškinio plėtrai Lietuvoje ir lemiantys vaikų nesėkmes bendrojo ugdymo mokykloje, yra specialiosios pedagoginės pagalbos stoka, mokinių tarpusavio santykių disharmonija, ugdymo tikslų personalizavimo problema, ugdymo organizavimo lankstumo stoka, didelis mokinių skaičius klasėse, psichologinis vaiko nesaugumas, kitų mokinių tėvų netolerancija, pedagogų ir specialistų bendradarbiavimo stoka.
Ir to dar negana, nes įtraukiajam ugdymui reikia papildomų išteklių, kaip laikas ir pinigai, bet kiekvienas mokinys turi gauti tokį ugdymą, kurio nori. Svarbi yra fizinė pastatų prieiga (liftai, automatinės durys, pasiekiami jungikliai ir t.t.), reikalingas papildomas laikas testams. Be to, reikalingos vidinės pagalbos sistemos padėti negalią turintiems mokiniams. Būtina yra mokytojo padėjėjų, savanorių pagalba mokiniams, turintiems SUP. Todėl įtraukusis ugdymas dažnai laikomas per brangiu. Tačiau bandydama taupyti visuomenė vis tiek sumoka daugiau spręsdama kylančias problemas, nes įtraukusis ugdymas yra tiesioginė investicija į pačius brangiausius išteklius – žmogiškuosius.
Švietimo 2020 m. strateginis tikslas susijęs su lygybe ugdyme. Tai yra pagrindinė įtraukiojo ugdymo varomoji jėga. Be to, bendruomenė, kurioje yra neįgalus vaikas, tobulėja, ugdo toleranciją, skirtybių pripažinimą. Vaikų netrikdo, kai nuo mažens jie auga aplinkoje kartu su neįgaliaisiais. Savąja patirtimi ugdant negalią turintį mokinį pasidalino mokyklos darželio ,,Varpelis“ direktorė Jolita Čepelionienė, Senamiesčio mokyklos pradinių klasių mokytoja Žydrūnė Karankevičė, lietuvių kalbos mokytoja Asta Aukštuolienė, specialusis pedagogas Rolandas Grencevičius, mokytojo padėjėjas Laurynas Grainys. Savo mintis įtraukiojo ugdymo aspektu išsakė ir pati neįgalaus mokinio mama.
Su situacija supažindinti valdžios atstovai teigiamai vertino įtraukųjį ugdymą ir prižadėjo jau netolimoje ateityje padėti spręsti problemas, aiškiai suvokdami, kad mokykloms tenka svarbiausias vaidmuo formuojant visuomenę be atskirties.
Asta Aukštuolienė
