Spalio 6 d. LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai dalyvavo išvykoje į Šiaulius. Mieste mūsų laukė gidė Laima Šadžiuvienė. Pasakojimą apie Šiaulius pradėjo nuo svarbios miestui datos – popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Šiauliuose 30 – mečio. Sustojome prie šv. Ignaco Lojolos bažnyčios. Čia 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi popiežius, čia jis meldėsi ir ilsėjosi jėzuitų namuose. Bažnyčios viduje lietėmės prie arnoto, kurį dėvėjo popiežius, prie rekvilijoriaus su popiežiaus relikvija (krauju). Bažnyčios kiemelyje sustojome prie tikinčiuosius laiminančio Jono Pauliaus skulptūros, atidengtos 2012 m. Įspūdingą vilniečio skulptoriaus Mindaugo Junčio kūrinį bažnyčiai padovanojo šiauliečių Žuklių šeima.
Pasivaikščiojome pėsčiųjų taku miesto centrinėje dalyje, apžiūrėjome meninius akcentus. Gidė atkreipė mūsų dėmesį į ąžuolą. Manoma, kad šiam medžiui jau virš 200 metų. Jis sodintas dar grafų Zubovų laikais. Stovi šis galiūnas vidury miesto bulvaro, pergyvenęs ne vieną gaisrą, kelis karus, įvairias negandas ir nelaimes ir saugo miestą. Senasis miesto centrinis parkas irgi grafų Zubovų dvaro palikimas.
1236 m. Šiaulių vietovardis „Soule“ pirmą kartą paminėtas Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį. 1236 m. rugsėjo 22 diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena. Miestas pradėjo augti aplink centrinę aikštę, kurioje šimtmečius vykdavo turgūs, mugės, gyva prekyba. Šiandien čia yra moderni Prisikėlimo aikštė, laisvalaikiui ir poilsiui skirta vieta. Klausėmės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios istorijos. Jono Pauliaus II dėka buvo įkurta Šiaulių apskrities vyskupija, ir ši bažnyčia tapo katedra. Šiauliai II pasaulinio karo metu buvo sugriauti beveik 70%. Ne viskas buvo atstatyta. Gidė pasakojo miesto istoriją rodydama archyvines nuotraukas.
Saulės laikrodžio aikštė įrengta 1986 m., minint 750-ąsias Šiaulių vardo paminėjimo metines (architektai Algimantas Černiauskas, Remigijus Jurėla ir Algis Vyšniūnas). Iš tolo akį patraukia 18 m aukščio kolona su paauksuota Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys“. Obeliskas su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu (saulės laikrodžio rodykle). Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir jau iššovęs strėlę „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir nenuilstamai bėgantį laiką. Gidė pasakojo, kad šiauliškių paklausus, kur yra skulptūra „Šaulys“, dauguma traukiotų pečiais. Populiaresnis pavadinimas yra „Auksinis berniukas“. Aikštėje įrengtas amfiteatras, čia vyksta įvairūs renginiai.
Dėl laiko stokos nespėjome aplankyti Kryžių kalno. Gidė papasakojo kalno kūrimosi istoriją, popiežiaus lankymąsi, jo vestas mišias.
Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo. Kad amžius – nėra kliūtis džiaugtis ir mėgautis gyvenimu, priminė LPS „Bočiai“ Šiaulių bendrijos organizuotas respublikinis renginys „Gyvenkime linksmiau ir aktyviau”, į kurį buvome pakviesti. Taip pat su koncertinėmis programomis atvyko LPS „Bočiai“ N. Akmenės, Radviliškio, Skuodo bendrijų kolektyvai, asociacijos „Menų šaltinis“ nariai. Senjorų atvyko pasveikinti Šiaulių lopšelio – darželio „Rugiagėlė“ vaikai. Mūsų klubui atstovavo mišrus vokalinis ansamblis „Gija“, (vad. Valmantas Naraškevičius). Daug gražių žodžių ir palinkėjimų išsakė svečiai: Seimo nario Stasio Tumėno padėjėjas Tautvydas Elijošius, rajono pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Laimutė Kančauskienė, bendrijų pirmininkai ir kiti svečiai. Šventinis šurmulys netilo. Mielai bendravome prie pietų stalo, šokiui pakėlė užgrojusi šeimininkų muzikantų kapela. Buvo puiki proga pasidžiaugti, kad esame kartu, kad kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus, yra brangus ir reikalingas, kad senjorai moka linksmintis. Tai buvo puiki šventė, kupina džiaugsmo ir gerumo dvasios.
Išvykoje dalyvavome vykdydami projektą „Buvimas kartu džiugina“.
Janina Badokienė
