Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje tęsiasi tarptautinis Erasmus+ projektas „Europos žemė – ateities žemė“. Pagal projekto programą šiuo metu domimės savo šalies agroturizmo plėtojimu. Tuo tikslu aktyviausi mokiniai, lydimi projekto iniciatyvinės grupės mokytojų Jolitos Miškinienės ir Janės Juzėnienės, lankėmės Trakų rajono Žuklijų kaime.
Mus pasitiko Dalgedų kaimo etnografinės turizmo sodybos šeimininkė, tradicinių amatų meistrė Miglė Dalgedaitė, pasipuošusi tautiniais drabužiais. Ji trumpai papasakojo savo sodybos, kurioje gyvena net šešta šeimos karta, istoriją. Troboje, kurioje lankėmės, yra labai stipri aura, todėl prieš įeidami turėjome išvaryti blogas mintis skambindami iš seno sagono padarytu varpu, pagalvoti, kokius negerus darbus padarėme, gailėtis dėl jų ir pasistengti mąstyti pozityviai. Kai visas neigiamas emocijas išvarėme, galėjome užeiti.
Viduje akis patraukė didelė duonkepė krosnis, audimo staklės, verpimo ratelis, linų mintuvai, gausa kitų senovinių daiktų, namie austų lovatiesių, įdomūs puošybos elementai, kurių simbolinę prasmę šeimininkė pirmiausia paaiškino. Moteris papasakojo apie daugelio pamirštą šventę – Gandrines ir su jomis susijusius papročius, burtus. Pamokė iš sviestinės tešlos pasigaminti neįprastų formų „Gandriukų pyragėlius“. Kiekvienas stengėmės draugus nustebinti kuo įvairesnėmis pyragėlių formomis, dailinome juos grūdų pabarstukais.
Kol pyragėliai kepė, šeimininkė papasakojo apie Velykas. Prieš šias šventes moterys ir vaikai dažė kiaušinius svogūnų lukštais, kitais augalais ir vašku. Kiekvienas išraižytas ženklas kažką reiškia. Pavyzdžiui, gyvatėlės arba žalčiai – gyvybę, bundančią gamtą. Saulutės – šviesą ir šilumą, o taškeliai – visko pradžią… Mūsų senoliai švęsdavo gana linksmai: visa šeima susirinkdavo prie stalo, valgydavo šventinius patiekalus, buvo proga pasmaližiauti saldumynais, vaikai žaisdavo gaudynių, supdavosi… Kai kurios Velykų tradicijos išlikusios ir dabar. Kiaušinius ir mes ridename, bet tik iš išvykoje sužinojome, jog taip budiname, žadiname žemę.
Miglė mums surengė savotišką egzaminą – turėjome pasakyti, kaip vadinasi senoviniai namų apyvokos rakandai, darbo įrankiai, kam ir kada jie naudojami. Nedaug kam sekėsi atspėti spragilo, sėtuvės, bezmėno ir kt. paskirtį, bet visi atpažino verpimo ratelį. Kai kuriems teko patiems pabandyti verpti linus – pasirodo, tai nėra lengva. Šeimininkė parodė, kaip linai minami, šukuojami, kaip audžiama.
Išgirdę įvairių pasakojimų ir sužinoję, kaip gyveno mūsų protėviai, pilni įspūdžių vėl grįžome į šiuolaikinį gyvenimą. Ne vienam išvykos dalyviui iškilo klausimas: o kada – senovėje ar dabar – gyventi geriau ?
7 kl. mokinė Vestina Kačinskaitė
mokytoja Janė Juzėnienė
