Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, kurią minint siekiama informuoti moteris apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir skatinti profilaktiškai tikrintis sveikatą. Šia proga vilnietė Vilhelma dalijasi savo ligos bei sveikimo istorija ir kviečia kiekvieną moterį daugiau dėmesio skirti savo sveikatai – „juk niekada nežinai, kaip bus rytoj“.
Kai viltys bliūkšta
2019-ųjų vasario mėnesį pašnekovės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Pagal krūties vėžio prevencinę programą pasitikrinusi krūtis, moteris sulaukė nemalonių žinių. Pasak jos, šeimos gydytoja, vos pamačiusi gautą mamogramos atsakymą, išrašė siuntimą pas onkologus. „Tas mėnuo, kai reikėjo atlikti papildomus tyrimus, buvo pats baisiausias gyvenime, nes puoselėjau viltį, kad mamograma vis dėlto buvo klaidinga, o man iš tiesų nieko nėra, – apie ligos pradžią pasakoja Vilhelma. – Tačiau, gavus visų tyrimų rezultatus, viltys bliuško – buvo nustatyta pirma vėžio stadija – židinių aptikta abiejose krūtyse.“
Moteris pasakoja, kad, išgirdusi vėžio diagnozę, kaip šioje situacijoje būdinga daugeliui, neatsispyrė norui apie ligą paieškoti informacijos internete. „Kuo daugiau skaičiau, tuo baisiau darėsi. Tuomet šeimos gydytoja patarė nieko neskaityti, bet įsiklausyti į savo kūną, jo siunčiamus signalus. Taip ir padariau, – pasakoja pašnekovė. – Pasitikėjau medikais ir atsidaviau į jų rankas. Visi, su kuriais susidūriau: ir slaugytojai, ir gydytojai, buvo labai profesionalūs. Jų rankose jaučiausi ramiai ir saugiai – tokia globa medicinos personalas mane apsupo. Neabejojau, kad jie daro viską, kas įmanoma, kad tik pacientui būtų kuo geriau. Gydymas tęsėsi dešimt mėnesių.“
Tiesiog džiaugtis gyvenimu
Klausimų, kodėl aš, kodėl man, už ką to nusipelniau, Vilhelmai, kaip ir daugeliui onkologinių ligonių, kilo nuo pat pirmos minutės išgirdus diagnozę. „Graužiau save vis bandydama atsakyti į klausimą, kodėl susirgau. Juk, svarsčiau, esu tokia optimistė, per gyvenimą einu su šypsena, nei kam pavydžiu, nei ką skriaudžiu. Tuomet ėmiau galvoti: gal ką nors netyčia įžeidžiau, gal ne taip pagalvojau ar padariau. Savo mintis papasakojau vienai draugei – išbarė mane ir prigrasė taip nebegalvoti.“
Kitas etapas, anot pašnekovės, buvo neviltis: „Man labai artimas žmogus mirė nuo smegenų vėžio. Taigi ėmiau svarstyti, kad gal neverta stengtis, nes baigtis vis tiek ta pati. Tačiau nurimusi galiausiai supratau, kad noriu pamatyti, kaip tuokiasi sūnus“, – prisimena Vilhelma ir priduria, kad būtent jis bei draugai padėjo sunkiausiomis minutėmis. Taip pat kelionę onkologinės ligos keliu moteriai palengvino ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA).
„Kai gydžiausi ligoninėje, sužinojau apie POLA. Ilgai nesvarsčiusi, kreipiausi į organizaciją ir sulaukiau visos reikiamos, mane dominančios informacijos, psichologinės pagalbos ir palaikymo, – sako pašnekovė. – Atsimenu, kai išėjau iš ligoninės po operacijos, visą kelią iki namų verkiau, nes atrodė, kad visi aplinkui sveiki, tik aš viena tokia. Mane buvo apėmęs siaubas. Tačiau POLA psichologė pasakė, kad įvairiausių ligų – milijonai, o į saviškę pasiūlė žiūrėti kaip į lėtinį susirgimą. Nuo tos akimirkos nustojau kovoti su vėžiu, ėmiau su juo gyventi, nes labai aiškiai supratau, kad svarbiausia – tiesiog džiaugtis gyvenimu, juk niekada nežinai, kaip bus rytoj.“
Nieko nedarai – kenki sau
Susirgusi ir besigydydama Vilhelma pamatė, kiek daug žmonių nesitikrina sveikatos, sau skiria nepakankamai dėmesio, o susirgę vėžiu galvoja, kad tai yra gėdinga, net užkrečiama arba iš viso nesigydo. „Vis dar nemažai žmonių neina tikrintis, neapsilanko pas gydytoją, net pajutę pirmuosius simptomus, delsia, – pasakoja pašnekovė. – O kiek moterų neišdrįsta pasitikrinti krūtų! Vienoms gėda, kitos bijo išgirsti diagnozę, trečios tiki, kad liga jas aplenks. Visos jos labai klysta. Nieko nedarant, sau kasama duobė. Beje, norėčiau visiems pasakyti, kad, jeigu nenorite tikrintis sveikatos dėl savęs, padarykite tai dėl tų, kuriuos mylite. Juk jie nenori jūsų prarasti.“
Pašnekovė sako, kad visos šios mintys yra iš asmeninės patirties, nes pati, prieš septynerius metus pagal prevencinę programą pasitikrinusi krūtis ir gavusi kvietimą atvykti po metų, to nepadarė, – pas gydytoją apsilankė po dvejų.
Šiandien Vilhelma yra POLA gidė savanorė, padedanti žmonėms, einantiems onkologinės ligos keliu. „Mano tikslas – įkvėpti sergančiuosius, juos nuraminti, paaiškinti, kad, jeigu gydaisi, gali gyventi, gyventi kokybiškai.“
Vis dar opi problema
Kaip rodo Higienos instituto duomenys, krūties vėžys šiuo metu yra dažniausia moterims nustatoma onkologinė liga. Maždaug 30 proc. kasmet Lietuvoje diagnozuojamų šios ligos atvejų būna jau pažengusių – trečios ar ketvirtos – stadijos. Jei moterys aktyviau dalyvautų prevencinėje programoje, nustatyti krūties vėžį pavyktų anksčiau, o pacienčių išgyvenamumo rodikliai būtų daug geresni.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta 50–69 metų moterims. Kas dvejus metus jos kviečiamos išsitirti mamografu – juo įmanoma aptikti net itin mažų matmenų navikinį darinį.
Moterys, norinčios dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis išrašys siuntimą mamografiniam tyrimui. Jei jo metu aptinkama krūties vėžio požymių, pacientė siunčiama gydymui.
Nors ši prevencinė programa skirta nustatyto amžiaus moterims, tačiau, jeigu moteris turi artimų giminaičių, kurios sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, ar jaučia kokių nors simptomų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir siųs pas gydytoją specialistą.
Ligonių kasos, minėdamos Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, primena, kad Lietuvos moterys taip pat kviečiamos nemokamai dalyvauti ne tik krūties vėžio, bet ir storosios žarnos bei gimdos kaklelio vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.
Kauno teritorinės ligonių kasos informacija
