Praeitą savaitę, rugpjūčio 20 dieną, urėdijoje viešėjo Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valmantas Kundrotas. Urėdijos specialistai jam aprodė šįmet gausiai derančius sėklinius bei pirmos selekcinės grupės eglynus. Iš jų buvo atrinkti patys vertingiausi, kuriuose urėdija šįmet ketina rinkti sėklas.
Atrinkti medynai, miško genetikos specialisto teigimu, bus įtraukti į sėklinių medynų sąvadą, tad sėklos iš jų galės būti renkamos ir ateityje.
Eglės apsipylė kankorėžiais
Eglės septyneri metai iš eilės, urėdijos miško želdinimo inžinierės Astos Strazdienės pastebėjimu, nederėjo. Šįmet jos apsipylė kankorėžiais. Kone visos – nuo mažiausios iki didžiausios svarina jais aplipusias šakas, kelia juos į dangų – daugiausia kankorėžių viršūnėse. Dar skaisčiai žali it kokie žaisliukai jie spindi vasaros saulėje – Kalėdos miške.
Iki Kalėdų eglės kankorėžiai ne tik paruduos, bet pagavę šalčio išsiskleis ir mažos sėklelės iš jų pabirs į baltą sniegą. Tad jeigu nori jas susirinkti, kankorėžius nusiskinti turi suskubti dar iki Kalėdų. Geriausia – po pirmųjų šalnų.
Turi sėklinius medynus
Tačiau rinkti sėklas galima ne nuo bet kokių, o tik nuo geriausių genetinių savybių medžių. Urėdija turi du eglės sėklinius medynus. Vienas jų – 5,1 ha yra Deltuvos girininkijos Kalnų miške, kitas- 4,5 ha Girelės miške Šešuolių girininkijoje. Krikštėnų girininkijoje, Šešuolių girioje, yra įveista dar 5,4 ha eglės sėklinė plantacija.
Nepaisant šių sėklinių medynų kilmės – Deltuvos girininkijoje jis yra savaiminis, Šešuolių – įskiepytos augančios eglės, Krikštėnų – pasodintas skiepytais medeliais – visi jie miško genetikų yra patikrinti ir pripažinti turintys geriausias genetines savybes, tad tikėtina, kad ir iš jų surinktų sėklų išaugs tokie pat medžiai.
Tačiau sėklinė plantacija Krikštėnų girininkijoje yra dar labai jauna – jai vos keturi metai – eglės pradės derėti po 10 metų, o iš kitų dviejų medynų, nors jie jau brandūs, surinktų sėklų nepakanka.
Rezervui reikia pusės tonos
Urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis sako, jog urėdijai savo reikmėms kasmet reikia apie 70 kilogramų eglės sėklų. Kadangi eglė dera ne kasmet, sėklų reikia prisirinkti ne tik vieneriems metams, bet ir sukaupti jų rezervą. „Kaip prisimenu, taip ir būna: eglė veda kas septyneri metai. Tad tokiam laikui ir reikia turėti rezervą“- paaiškino urėdijos vyriausiasis miškininkas.
Septyniasdešimt padauginame iš septynių – 490 kg. Taigi beveik pusę tonos. Pusę tonos mažų eglės sėklelių! Kadangi jų išeiga – 2 procentai, pririnkti kankorėžių teks maždaug 25 tonas. Geri penki savivarčiai.
Išrinko 18 sklypų
Norėdamas turėti tokį kiekį sėklų, ieškoti jų turi ne tik po sėklinius, bet ir kitus medynus. Žinoma, ne po bet kokius, o po geriausius – pirmos selekcinės grupės.
Pirmos selekcinės grupės medynus nustatė ne patys urėdijos miškininkai, o miškotvarkos projektus kuriantys miškotvarkininkai. Tačiau to, kad galėtum rinkti iš jų sėklas, nepakanka. „Reikia, kad juos dar įvertintų ir leidimą sėkloms rinkti duotų Valstybinės miškų tarnybos miško genetinių išteklių skyriaus specialistai“,- paaiškino urėdijos miško želdinimo inžinierė Asta Strazdienė. O kad nebūtų jokių netikėtumų, ji pasipustė padus ir nebodama vasaros karščių pirma jų aplėkė visus pirmos selekcinės grupės eglynus.
Iš jų išrinko pačius geriausius. Keturių girininkijų – Šešuolių, Šešuolėlių, Želvos ir Čiobiškio 18 sklypų. Viso – beveik 90 ha.
Įtrauks į sąvadą
„Nėra abejonės, tai – pirmos selekcinės grupės medynas“,- vos įžengęs į eglyną ir jį nužvelgęs ištarė VMT Miško genetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Valmantas Kundrotas.
Tai jis kartojo ir Šešuolių, ir Šešuolėlių, ir Želvos girininkijose. Iš ko miško genetikas tai sprendžia? „Selekcinei grupei nustatyti yra labai daug rodiklių. Visus juos ir žiūriu“, – nuleidęs žiūronus šyptelėjo genetikas.
Pirmiausia, pasak jo, jis žiūri, koks yra medyno bonitetas.
Bonitetas – tai medžio aukštumas tam tikrame jo amžiuje. Kuo jis didesnis, tuo medis geriau vertinamas. Tai – jo gerumo ir našumo rodiklis.
Be to, buvo vertinamas ir medynų skalsumas – medynų tūris hektare, pačių medžių augumas, jų kamienų forma, žievės lygumas, medžių šakojimasis, šakų forma, atstumai tarp jų ir dar daug kitų įvairių rodiklių.
Beveik visi apžiūrėti medynai, miško genetiko teigimu, atitiko aukščiausios selekcinei grupės reikalavimus.
„Matau, jog gerai atsirinkote medynus“,- urėdijos specialistams pritarė jis.
Visus juos VMT Miškų genetikos išteklių skyrius, jo specialisto V. Kundroto teigimu, įtrauks į sėklinių medynų sąvadą, tad urėdija iš jų sėklas galės rinkti ir ateityje.
Reikia laiku atkurti
Tačiau urėdija stengsis kuo daugiau sėklų iš jų prisirinkti dar šįmet – eglių derėjimo metais.
Kaip jos bus renkamos?
Ten, kur suprojektuoti ir bus vykdomi plyni kirtimai, labai paprastai: nuo nukirstų eglių nuraškys kankorėžius. Ten, kur plyni kirtimai nėra suprojektuoti, bus galima vykdyti atrankinius sėklinių medžių kirtimus. Tai yra, gausiausiai derančias egles bus galima kirsti pasirinktinai.
Kai kuriuose sklypuose nutarta derinti plynąjį ir atrankinį, sanitarinį ir sėklinių medžių kirtimus, tai yra, vykdyti grupinius atrankinius kirtimus.
Tai ypač aktualu ten, kur buvo ligų pažeisti medynai ir dėl to susidariusios retmės. Pavyzdžiui, sėkliname medyne Kalnų miške. Jame dėl kinivarpų židinio yra apie 30 arų retmė. „Šis židinys atsiradęs jau seniai. Atėjęs dirbti jį jau radau. Buvo 1995 metai“,- prisiminė Deltuvos girininkas Laimis Striukys. Nuo to laiko kasmet, pasak jo, toje vietoje jam tenka iškirsti po kelis medžius. „Štai ir dabar jau matau vieną, kurį būtina kuo skubiau išvežti“,- rodė jis.
Tam, kad židinys nesiplėstų, nutarta aplink jį 15 metrų spinduliu mišką iškirsti plynai. Tokiu būdu vienu šūviu bus nušauti du zuikiai – sėklinis medynas apsaugotas nuo ligos ir surinktos sėklos.
O miškas toje vietoje, nėra abejonės, derliaus metais atsikurs pats. „Čia gerai atsikuria“,- pasisėjusias eglaites rodė girininkas.
Sėkliniame medyne atsikūręs miškas bus toks pat – sėklinis.
„Gerai, kad kirtimai derinami su medžių derėjimu. Tokiu būdu atnaujinami sėkliniai medynai“,- pritarė miško genetikas. Pasak jo, sėklinių medynų atkūrimu reikia pradėti rūpintis nuo tada, kai jam dar tik 60 metų. Vėliau eglės derėti ima mažiau, o nuo 80 metų ir visai nebedera. Tad jei pradėsi kirsti brandų eglyną ir norėsi toje vietoje toliau auginti sėklinį medyną, jį turėsi atsodinti. „Perbrendusio sėklinio eglyno, jei laiku jo neatkūrei, iš tos pačios medžiagos nebeatkursi. Norėdami turėti įvairiaamžį medyną, jo atkūrimu reikia pradėti rūpintis nuo jo perėjimo į pribręstančiojo amžių“,- sakė Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas.
Sėklinių medynų nėra daug
VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto V. Kundroto teigimu, tokių pirmos selekcinės grupės eglės medynų, kokius jis matė Ukmergės miškų urėdijoje, šalyje nėra daug. „Yra gražių eglynų Ignalinos urėdijos miškuose, Labanore, Veisiejų urėdijos Krosnos girininkijoje. Kiek daugiau apie Panevėžį, Žemaitijoje labai saviti eglynai. Gražūs eglynai yra Jurbarko urėdijoje, Karšuvos girioje“,- vardijo jis. Tačiau Ukmergės miškų urėdija išsiskiria tuo, jog pirmos selekcinės grupės eglynai, palyginti, yra labai dideli – kai kurie 7, net 11 ha ploto.
Čiobiškio girininkijoje yra itin aukštų ir pavienių eglių. „Nežinau, kokios jos galėtų būti aukščio, bet tikrai aukštesnės už tas, kurias matėme“,- sakė urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis. O matėme 30 ir daugiau metrų aukščio.
Aukščiausia eglė – beveik 45 metrų aukščio augo Prienų miškų urėdijoje, bet jos jau seniai nebėra. Dabar aukščiausia eglė – taip pat apie 45 metrus aukščio auga Dzūkijoje, Dušnionių girininkijoje. Tačiau jai jau apie 90 metų. Tokios kankorėžių jau nebeaugina.
Renka ne tik eglės
Ukmergės miškų urėdija renka ne tik eglės, bet ir kitų medžių – pušies, ąžuolo, beržų. liepos bei juodalksnių sėklas.
Pastarųjų, nors Gružų miške (Siesikų girininkija) yra 3 ha sėklinis medynas, tenka ieškoti panašiai taip, kaip eglės. Gružuose esantis medynas jau senas, jam – jau daugiau nei 80 metų. Krikštėnų girininkijoje yra 2,3 ha juodalksnių sėklinė plantacija, pasodinta 2008 metais. Ji jau pradeda derėti. Tačiau juodalksniai – ne eglės, gausiai niekada nedera.
Gerai, kad juodalksnis turi savybę atsiželti iš atžalų. Jei biržėje augo geros kokybės, tokie ir atsiželdins. Tik, kaip mano patyręs miškų genetikas V. Kundrotas, tai galima daryti du kartus – ne daugiau. Vėliau medžių kokybė prastėja.
Jokios problemos urėdija neturi dėl beržų sėklų. Gružų miške yra sėklinis 5,7 ha medynas, o be to, pasak miško želdinimo inžinierės A.Strazdienės, reikiamam kiekiui sėklų užtenka nuleisti dešimt medžių.
Ąžuolas, kurio Milašiūnų miške (Deltuvos girininkija) yra 25,6 gražus sėklinis medynas, giles augina taip pat ne kasmet. Todėl jei jų būna, renkamos ir iš pirmos selekcinės grupės medynų, kuriuos išskyrė VMT miško genetinių išteklių skyriaus specialistai.
„Šįmet daug gilių nebus“,- nelinksmą žinią pranešė ąžuolų sėklinio medyno šeimininkas, Deltuvos girininkijos girininkas Laimis Striukys.
Šįmet ne visur dera ir mažalapės liepos. Todėl šįmet jų teks kruopščiai ieškoti: tai yra, atrasti derančius medžius ir taip pat, kaip ir eglėms, prašyti VMT leidimo jų sėkloms rinkti.
Lengviausia apsirūpinti pušies sėklomis. Urėdijos reikmėms pakanka jų surinktų iš paprastosios pušies miško sėklinės plantacijos, kurios 7,2 ha yra Žaliosios girininkijoje.
„Tiek mums tos pušies ir reikia – metams pakanka 3 kg“,- sakė urėdijos vyriausiasis miškininkas V.Palionis. Prirenka po 20 -30 kg.
Be to pušis – ne eglė – dera kas 2-3 metai, tad turėti jos sėklų rezervą reikia 3 metams.
Surinktas sėklas aižyti ir saugoti urėdija veža į Dubravos eksperimentinę mokomąją miškų urėdiją.
Šiuo metu jos sėklų saugykloje saugoma 42 kg mūsų urėdijos sukauptas paprastosios pušies sėklų rezervas.
„O jei sėklų lieka, jas parduodame“,- sakė miško želdinimo inžinierė A. Strazdienė.
Šiais metais urėdija pardavė 5,2 kg, pernai – 1,5 kg karpotojo beržo sėklų.
VĮ Ukmergės miškų urėdija informacija
ukmu.lt
