Taujėnuose mėgėjų teatrų festivalis pradėtas rengti prieš šešiolika metų – 2002 m. liepos mėnesį žiūrovai buvo pakviesti į pirmąjį festivalį „Prie dvaro“ Taujėnų parke. Tai buvo dviejų dienų renginys, kuriame dalyvavo mėgėjų teatrai iš Lietuvos ir Latvijos. Vėlesniuose festivaliuose plėtėsi dalyvių geografija: dalyvavo kolektyvai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos. Tęsiant tradiciją šiais metais rugpjūčio pirmąjį šeštadienį įvyko jau IX-asis festivalis.
Taujėnų mėgėjų teatro „Bičiuliai“ aktoriai Ona Krikštaponienė ir Lukas Matulis, persikūniję į savo personažus Izabelę ir Juziuką, linksmai pristatinėjo atvykusius teatrus bei jų spektaklius.
Zarasų rajono Antazavės mėgėjų teatras atvežė nuotaikingą spektaklį „Varnalėšos“ (režisierius Gytis Gruzdas). Žiūrovai galėjo išvysti trijų veiksmų pjesę apie dviejų jaunuolių meilę, kurią temdo tai, kad merginos tėvas ją nori ištekinti už turtingo senio.
Bene daugiausia žiūrovų susirinko pažiūrėti Taujėnų mėgėjų teatro „Bičiuliai“ spektaklio „Ženteliai“ (režisierius Vidmantas Krikštaponis). Spektaklyje pasakojama apie tai, kaip nusigyvenęs ūkininkas savo sumitusiai dukrai Marcei vyro dairėsi. Kol ūkininkas buvo „biednas“, į jo dukterį niekas nežiūrėjo, o kai gavo palikimą iš Amerikos, žentų – visa eilė.
Ilgamečiai festivalio draugai – Rokiškio rajono Bajorų kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Šnekutis“ – atvežė linksmą spektaklį „Nosis su apgamu“ (režisierė Nijolė Čirūnienė). Stasė – kaimo moteris, visą gyvenimą besiklausanti vyro užgauliojimų dėl apgamo, gauna gydytojo siuntimą į sanatoriją „gyslų prasivalyti“ . Čia ji susitinka su Gene, kuri Stasę moko, kaip patikti buhalteriui Feliksui.
Vaizdelį apie kaimiečius, susiruošusius į Seimą ir seimūnų požiūrį į paprastą žmogelį parodė Molėtų kultūros centro Bekupės krašto dramos ratelis (režisierė Vanda Korolkovienė).
Festivalį labai nuotaikingai užbaigė linksmieji Ukmergės rajonoValų mėgėjų teatro „Plaštaka“ (režisierė Alė Ališauskienė) aktoriai, kurie spektaklyje „Nei šis nei tas, bet gal kas ir supras“ subtiliai pasijuokė iš žmogiškųjų ydų, išgirdome daug liaudiškos muzikos, talaluškų ir visokių „šposų“.
Festivalis „Prie dvaro“ labai laukiamas ne tik suaugusių mėgėjų teatrų mylėtojų, bet ir mažųjų žiūrovų. Jie šiais metais turėjo galimybę pamatyti tris spektaklius – trijų Šarlio Pero pasakų inscenizacijas, kurias rodė Rokiškio Bajorų lėlių teatras „ČIZ“.
Šio festivalio teatrų kolektyvams prizus įsteigė Ukmergės vartotojų kooperatyvas ir Rokiškio pieno filialas „Ukmergės pieninė“. Taip pat dėkojame restoranui „Roko virtuvė“ ir Taujėnų dvarui, kurio svirne kas dvejus metus organizuojame šį festivalį.
UKC Taujėnų skyrius
