Ukmergės miestas nuo šių metų tampa tiksline teritorija. Tai reiškia, kad per 2014-2020 metų laikotarpį miestą pasieks didelė Europos Sąjungos parama. Pasinaudojus ja, bus galima sutvarkyti daug miesto vietų, padarant jas reprezentacinėmis ir pritaikant prie ukmergiškių poreikių. Manoma, kad Ukmergei, kurioje 2014 metų sausio 1 dieną gyveno 22 510 gyventojų, per šį laikotarpį bus skirta daugiau kaip 32 milijonai litų paramos.
Šiam laikotarpiui atrinkti 23 vidutiniai ir maži miestai. Iš viso šie miestai sulauks 382 milijonų litų Europos Sąjungos paramos, kuri bus administruojama per LR Vidaus reikalų ministeriją. Miestai atrinkti pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, lėšos skiriamos miestams, kuriuose 2001-2014 metais sparčiai mažėjo gyventojų, 2011-2013 metais steigėsi mažiau įmonių, didelė dalis darbuotojų dirbo pramonės ir žaliavų sektoriuje. Lėšos bus skiriamos apleistos infrastruktūros ir teritorijų sutvarkymui, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti.
Savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Rima Boškevičienė pateikė skaičius, vaizduojančius rajono padėtį Vilniaus apskrityje. Gyventojų Ukmergės mieste per dešimtmetį, nuo 2004 iki 2014 metų, sumažėjo 18,83 procento. 2009 – 2014 metais darbingo amžiaus gyventojų dalis Ukmergėje sumažėjo 5,42 procento.
Nors gyventojų ir sumažėjo, bet nedarbas auga. 2014 metų sausio 1 dieną didžiausias nedarbo lygis Vilniaus apskrityje fiksuotas Ukmergės rajone. Čia nedarbas siekė 15,9 procento. Mieste nedarbas siekė 14,73 procento. Jaunimo tarpe – 9,1 procento. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas 2011 metais. Tuomet darbo ieškojo 16 procentų darbingo amžiaus žmonių.
2013 metų IV-ą ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis rajone buvo 16 procentų mažesnis nei apskrityje ir net 24 procentais mažesnis nei Lietuvoje.
2014 metais rajone daugiausia buvo paslaugų įmonių – 53 procentai visų įmonių. Tuo metu kai Vilniaus apskrityje ir Lietuvoje augo įmonių skaičius 1000 gyventojų, Ukmergės rajone nuo 2009 iki 2014 metų įmonių išliko tiek pat.
Projektuose, kuriais numatomas galimas ES finansavimas, planuojama toliau tvarkyti buvusį karinį miestelį ir šalia esantį parką.
Numatyta, kad vystant infrastruktūrą buvusio karinio miestelio 20 hektarų plote įsikurs 3 zonos: verslo, rekreacinė ir gyvenamoji. Taip pat planuojama sutvarkyti šalia esančias teritorijas. Šio projekto vertė – 22 milijonai litų.
Tvarkant Kęstučio aikštę ir Draugystės skverą bus pakeistos aikštės dangos, atnaujintas paminklas, aikštėje įrengtas apšvietimas, atlikti kiti darbai. Visiems šiems darbams reikės 4 milijonų litų.
Klaipėdos gatvės skvero prie turgaus sutvarkymui reikia 800 tūkstančių litų. Po rekonstrukcijos skveras taps Tautos laisvės kovų atminties aikšte. Čia bus atnaujintos dangos, sutvarkytos paminklo partizanams prieigos, sutvarkytas apšvietimas ir įrengti mažosios architektūros elementai.
Tvarkant Pilies parką bus atnaujinti ar įrengti nauji takeliai, įrengta apžvalgos aikštelė, apšvietimo ir mažosios architektūros elementai, suformuoti želdynai, sutvarkytos Pilies ir Pakalnės gatvių atkarpos. Tai kainuotų 3,2 milijonus litų.
Taip pat planuojama sutvarkyti ir parką šalia ligoninės, kad juo galėtų naudotis ne tik ligoniai, bet ir visi ukmergiškiai.
Nepamirštamas ir piliakalnis. Pirmas etapas jau pasibaigęs, laukia II etapas. Šiems darbams reikės dviejų su puse milijono litų. Atliekant darbus bus tvarkomas pats piliakalnis, nuo jo pašalinti želdiniai, įrengtas takas į piliakalnio viršų, apačioje – automobilių stovėjimo aikštelė, rekonstruota Paupio gatvės atkarpa.
Ateityje laukia tolimesnis Šventosios pakrantės tvarkymas. Jo metu bus tvarkoma teritorija nuo tilto iki hipodromo. Šių darbų metu teritorija bus išvalyta nuo šiukšlių ir menkaverčių želdinių, įrengta apsaugos nuo potvynių sistema, pylimai, atnaujinti esami takeliai, įrengti nauji takai. Šalia upės bus formuojamas parkas, įrengtas apšvietimas ir mažosios architektūros elementai. Kadangi tai didelė teritorija, jos sutvarkymui reiktų šešių milijonų litų.
Paskutinis objektas, kuriam pinigų bus prašoma iš Vidaus reikalų ministerijos – aikštė šalia Pivonijos prekybos centro. Už 800 tūkstančius litų planuojama sutvarkyti paminklo „Vilkmergėlė“ aplinką, pakeisti šaligatvių dangą, įrengti apšvietimą ir mažosios architektūros elementus, suformuoti želdynus.
Įvairius projektus turėtų finansuoti ir kitos ministerijos. Susisiekimo ministerija finansuotų eismo stebėjimo sistemos įrengimą, autobusų sustojimo aikštelės rekonstravimą ir pėsčiųjų-dviračių tako įrengimą Vilniaus gatvėje nuo Kęstučio a. iki Šventosios upės, miesto pietinio aplinkkelio su tiltu per Šventosios upę statybą, Linų gatvės rekonstravimą.
Laukiama, kad Kultūros ministerija finansuos Kultūros centro rekonstravimą už du su puse milijono litų, Vl. Šlaito viešosios bibliotekos renovaciją ir modernizavimą už 4,7 milijono litų, bei Tolerancijos centro įkūrimą buvusioje Dailės mokykloje. Šiam projektui prašoma pusantro milijono litų.
Švietimo ir mokslo ministerija turėtų skirti 1,7 milijono litų Sporto centro pastato rekonstravimo antram etapui.
Šie projektai kol kas tik preliminarūs. Jie turėtų būti patvirtinti ministerijose. Tačiau jau dabar projektai bus viešinami – planuojama surengti pristatymą visuomenei.
Visų planuojamų projektų bendra vertė apie 54 milijonus litų. Į jų įgyvendinimą galėtų įsijungti ir visi ukmergiškiai. Minėta, kad kaimo bendruomenės įsisavina jau trečiojo finansinio etapo lėšas. Tačiau Ukmergė iki šiol to padaryti negalėjo. Tikimasi, kad mieste veikiančios visuomeninės organizacijos įkurs miesto Vietos veiklos grupę, kuri galėtų įgyvendinti ES finansuojamus projektus.
Susitikime su savivaldybės, verslo atstovais, miesto kaita besidominčiais ukmergiškiais Technologijų ir verslo mokykloje projektų autorių buvo paklausta „kas numatyta verslo vystymui, nes daug bedarbių, maži atlyginimai?“. Į tai atsakyta, kad bus tvarkomas buvęs karinis miestelis, kuriame galės kurtis verslininkai, rekonstruojama Linų gatvė, kurios pabaigose įsikūrusios pramonės įmonės. Tvarkomos ir kitos miesto viešosios erdvės, kurios turėtų pritraukti daugiau paslaugas teikiančių įstaigų.
Arvydas Pėšina
Susiję straipsniai: Pristatyti įgyvendinti projektai
