vilkmerge.lt ir Ukmergės rajono bendruomenės nariai su bendruomenės pirmininku Juliumi Kazėnu, lapkričio 4 dieną, lankėsi Panevėžyje ir apžiūrėjo du pavyzdinius daugiabučius, kurie nieko nepabūgę ir suvieniję jėgas, naudodami modernias technologijas, tvarkosi patys.
Pirmasis vizitas buvo F.Vaitkaus gatvės daugiabutis. Iš išorės atrodytų niekuo neypatingas, vienok, įspūdis klaidingas. Pakėlus akis aukščiau matyti, kad daugiabučiui nesvetimos modernios šiuolaikinės technologijos. Ant stogo įrengta visa eilė saulės kolektorių. Kam jie naudojami ir kokį kelią nuėjo, norėdami tai įsirengti, pasakojo ilgametis šio namo bendrijos pirmininkas Alfredas Juodokas. Klausantis jo pasakojimų ir įvairių namo tvarkymo subtilybių, negalėjai nesižavėti jau 70-metį perkopusiu bendrijos pirmininku, kuris yra puikus pavyzdys, kaip reikia rūpintis daugiabučiu ir jo gyventojais.
„Šis namas yra pirmas Lietuvoje daugiabutis, kuris ant stogo įsirengė saulės kolektorių sistemą. Bendru sutarimu visi bendrijos nariai nusprendėme, kad reikia išnaudoti laisvą stogo plotą ir jį panaudoti naudingai. Taigi, įsigiję saulės kolektorius, saulės energiją naudojame karštam vandeniui ruošti. Tam, kad suprasti visą tą sistemą ir nekiltų jokių nesusipratimų su gyventojais, pradžioje buvo pakviesti šių energinių sistemų specialistai, sukviesti visi gyventojai. Buvo išsamiai viskas papasakota, taigi gyventojams daugiau klausimų ir abejonių nekilo. Daugelis galvoja, kad saulės kolektoriai labai brangūs ir jų rengtis neapsimoka, tačiau dažniausiai jie neįsigilina į konkrečias kainas ir galimybes. Iš tiesų tai nėra labai brangu, tačiau nereikia rinktis ir pačios pigiausios įrangos. Mūsų daugiabutyje įrengti austriški saulės kolektoriai,” – pasakojo bendrijos pirmininkas.
„Ilgai skaičiavome, analizavome per kiek laiko atsipirks ši sistema. Gavosi taip, kad gyventojams tai atsipirks per maždaug devynerius metus, o Austrijoje gamintiems saulės kolektoriams eksploatacijos laikas – 20 metų, pusei to laiko suteikiama garantija. Saulės kolektoriams priežiūros mažai, žiemą net sniego valyti praktiškai nereikia, jie patys ar nuotoliniu būdu pajungus specialią programą – nutirpina susikaupusį sniegą,” – kalbėjo A.Juodokas.
Bene svarbiausia gyventojams yra kaina. Taigi paklausėme, kiek gi kiekvienam gyventojui kainavo toks „malonumas”. „Projekto vertė – apie 130 000 litų. Tam buvo panaudotos daugiabučio gyventojų surinktos kaupiamosios lėšos. Vieno buto gyventojui visos sistemos įrengimas ir sutvarkymas kainavo apie 1500 Lt. Iš viso name yra 75 butai. Kiekvienas projektas yra apskaičiuojamas pagal kiekvieno daugiabučio poreikius ir sąlygas, todėl vieniems tai gali kainuoti brangiau, kitiems net pigiau. Jau per pirmuosius kolektorių veikimo metus pavyko sutaupyti apie 9000 litų. Už gyvatuką mokame maždaug nuo 5,7 iki 10 litų, kai tuo tarpu kiti moka nuo 30 Lt, o už karšto vandens kubinį metrą – 12-14 litų”, – pasakojo bendrijos pirmininkas. „Žinoma, visiškai be „Panevėžio energijos” tiekiamo karšto vandens neišsiverčiame, trūkstamą kiekį perkame, bet vistiek pavyksta nemažai sutaupyti”, – konstatavo A.Juodokas.
Bendrijos pirmininkas ūkiškas žmogus, skaičiuojantis kiekvieną centą. „Mes turime tik elektriką, o prireikus kitų paslaugų, jas perkame. Niekam nemokame pinigų už nieko neveikimą. Tokia sistema, kai viską tvarkaisi pats yra žymiai pranašesnė. Pati namo bendrija buvo įkurta 2001 metais. Bendriją administravo „Panevėžio butų ūkis”. Tačiau jų paslaugų atsisakėme ir ėmėme tvarkytis savarankiškai”,- pasakojo A.Juodokas.
Bendrijos pirmininkas patarė neskubėti renovuoti namų pradedant nuo sienų, pirmiausia pradėti nuo šildymo sistemos pertvarkos ir pan., o tik vėliau imtis sienų. Prie šilumos energijos taupymo labai prisideda ir viso namo butų, laiptinės, šildymo punktų langų pakeitimas į plastikinius. Paklaustas kokios renovacijos imsis ateityje, A.Juodokas patikino, kad vėl imsis nestandartinių sprendimų. „Sutvarkysim siūles, o paskui sienas dažysime specialiais šilumos nepraleidžiančiais dažais. Tų technologijų yra tikrai daug, reikia tik jomis domėtis, analizuoti. Gyventojams kišamos pasenusios technologijos, bandoma atkalbėti nuo modernesnių tecnologijų, apeliuojant į jų neva brangią kainą, nors paskaičiavus ir pasidomėjus pasirodo, kad tai nėra taip brangu.”.
Bene sunkiausias etapas būna ne tik visko suderinimas su valdžios institucijomis, bet nemažiau svarbu ir visų gyventojų pritarimas. „Ir čia man pasisekė. Praktiškai visi gyventojai rado bendrą sutarimą ir net bendromis jėgomis daug darbų nuveikė patys: griovėme, mūrijome, statėme ir pan., savo jėgomis, kas galėjo iš ryto, kas galėjo po pietų. Visi geranoriškai kibo į darbus. Tiesa, kai „atsistosime tvirčiau ant kojų”, visiems dirbusiems ir prisidėjusiems darbu prie visų gerovės, planuojame bent kažkokias kompensacijas – atleisti vieną mėnesį nuo mokesčių ar kitaip paskatinsime. Kai žmogus jaučia bent kažkokią naudą, jis noriau įsijungia į visą procesą,” – dalinosi mintimis A.Juodokas.
Bendrijos pirmininkas neatsigina interesantų, nes pas jį atvyksta daugiabučių atstovai iš visos Lietuvos.
{youtube}O6lMh7dTqvs{/youtube}
Vėliau apsilankėme Marijonų g. 31-31A esančiame daugiabutyje. Jis bene labiausiai sužavėjo. Šis daugiabutis yra pripažintas moderniausiu daugiabučiu, o jo pirmininkei Birutei Valkiūnienei už sėkmingą daugiabučio modernizavimą įteiktas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros padėkos raštas. Buvo matyti, kad bendrijos pirmininkė itin domisi moderniomis technologijomis, turi daug idėjų ir galvoja net ne apie rytdieną, o kas bus poryt ar net po šimto metų. Stebėjosi, kad mes ukmergiškiai tiek milijonų dedame į biokurą, kai už tokią sumą išeitų nemažai modernesnių technologijų. Daugelis iš mūsų stebėjomės pirmininkės išprusimu, išmanymu ir sugebėjimu iškovoti visišką nepriklausomybę nuo šilumos energijos tiekėjų. Juolab nuostaba buvo dar didesnė, sužinojus, kad ji yra viso labo lietuvių kalbos mokytoja ir keturių vaikų mama, nors apie šildymo ir energijos taupymo technologijas ji pasakojo tarsi diplomuota tų sričių specialistė.
Kaip ryžosi avarinį daugiabutį paversti pačiu moderniausiu, domėjomės visi. „Apsispręsti nebuvo sunku, nes 36 butų daugiabutis buvo avarinis: šildymo sistema kiaura, žmonės šildėsi butus elektriniais prietaisais, tačiau ir elektros instaliacija buvo pasenusi. Renovacijos darbai vis būdavo vilkinami, o dėl noro įsirengti autonominį šildymą teko stoti į nuožmią kovą su „Panevėžio energija”. Šiaip ne taip gavus leidimą, dar reikėjo parengti techninius projektus, ieškoti rangovų. Teko keisti visus namo vamzdynus, nes seni jau buvo visiškai susidėvėję. Vėliau ant stogo sumontavome ir saulės baterijas, nors ir dėl jų turėjome nemažai pakovoti su valdiškomis institucijomis. Svarbu, kad tuo metu radome žmogų, kuris veikė ne dėl pinigų, o dėl bendros idėjos.”.
Galų gale įveikus visas kliūtis, namas buvo renovuotas – apšiltintas fasadas, perdangos, pakeisti visi langai, stogas, įrengti individualūs šilumokaičiai butuose, rekonstruoti balkonai. Visiškai atsijungta nuo miesto šilumos tinklų. Kadangi leido rūsio aukštingumas, namas įsirengė modernią dujomis kūrenamą katilinę, nors, kaip pasakojo pirmininkė, dabar ji rengtų ne dujų katilinę, o naudotų geoterminę energiją. „Keitėme ne tik visus vamzdynus, bet ir radiatorius. Radiatorių kiekis paskaičiuotas pagal kiekvieno buto dydį ir vietą pastate. Kiekvienam butui, pagal kiekvieno poreikį, įrengta šildymo valdymo sistema. Vasarą už karštą vandenį mokėti beveik nebereikia, nes ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Šilumą galime reguliuoti patys ir bendrai, ir individualiai, pagal savo poreikius. Visi duomenys apie kiekvieno buto sunaudotą energiją perduodami radijo bangomis į sistemą, o vėliau matomi pasijungus kompiuterį.”.
Taip pat kaip ir anksčiau, visus domino ar tai apsimoka. „Buvusio avarinio daugiabučio pavertimo moderniu sąmata siekia beveik 1,2 mln. litų. Papildomai gauta 30 proc. renovavimo projekto parama, taigi suma sumažėjo iki 822 000 litų. Tiems gyventojams, kurie yra socialiai remtini, renovavimo išlaidos buvo kompensuotos 100 proc.” – pasakojo pirmininkė. „Vienam butui saulės baterija su montavimu kainavo truputį daugiau kaip 1000 litų, o priežiūrai per mėnesį išleidžiama visam namui vos 8 litai. Žinoma, norėdami taupyti, turime reguliuoti kada ir kaip naudotis šildymu, karštu vandeniu, tačiau tai pasiteisina”. Šis daugiabutis taip pat neatsigina interesantų iš visos Lietuvos, nors, pasak pirmininkės, greitai jie bus pamiršti, nes netoliese stovintis daugiabutis ketina įsirengti dar modernesnę technologiją, paremtą „oras-vanduo”.
Daugiau subtilybių ir smulkmenų rasite video medžiagoje.
vilkmerge.lt
{youtube}l8q1eQkZpJI{/youtube}
