Praėjusiais metais Rytų skirstomieji tinklai (RST) iškėlė 249 naujus gandralizdžius Alytaus, Panevėžio, Utenos, Vilniaus regionuose. Gandralizdžių iškėlimas šiame regione pernai bendrovei kainavo apie 350 tūkst. litų. Nuo 2006-ųjų RST teritorijoje bendrovė iš viso jau pastatė apie 900 naujų gandralizdžių, daugiausia jų iškelta Alytaus (292) ir Utenos (272) regionuose.Nuotr. www.birds-of-denmark.dk
Pasak RST Elektros tinklo direktorius Virgilijus Žukausko, gandralizdžių iškėlimo skaičių lemia konkrečioje teritorijoje sukrautų lizdų ant elektros oro linijų atramų skaičius. RST paskaičiavimais bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje yra apie 2300 gandralizdžių, sukrautų ant elektros stulpų ar kitų elektros įrenginių.
„Dažniausiai iškeliame elektros oro linijų apžiūrų metu pastebėtus lizdus, tačiau kartais gandralizdžius tenka gelbėti gavus gyventojų pranešimus apie sodybose ant oro linijų atramų esančius gandrų lizdus, kurie yra kritiškos būklės ir kelia grėsmę. Šių darbų vykdymas priklauso ne vien tik nuo mūsų pastangų, bet ir nuo finansinių galimybių, nes vieno gandralizdžio iškėlimas kainuoja nuo 500 iki 2000 litų“, – sako V. Žukauskas.
RST atstovas pastebi, jog ant elektros linijų atramų sukrautiems lizdams gresia daug pavojų, nes lizdai kraunami tiesiai ant elektros oro linijų atramų viršūnių, šių lizdų pagrindas yra nestabilus, todėl jie greitai pradeda svirti ir nukrenta žemėn, dažnai nutraukdami ir elektros laidus. Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai gali užsidegti dėl trumpo elektros sujungimo. Tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas, bet ir jame esantys jaunikliai. Be to, tiek besimokantys skraidyti jaunikliai, tiek suaugę gandrai, perintys lizduose ant elektros oro linijų atramų, neretai mirtinai nutrenkami elektros srovės, kai atsitrenkia į elektros laidus.
RST specialistų teigimu, lizdų buvimas ant atramų prieštarauja saugios elektros oro linijų eksploatacijos taisyklėms, pagal kurias bet kokie pašaliniai daiktai nuo atramų turi būti šalinami. „Elektrą tiekiančios bendrovės patiria nemažai nuostolių dėl elektros nutekėjimo, dėl lizdų svorio bei paukščių ekskrementų sukeltos korozijos nutrūkstančių elektros laidų. Dėl šių priežasčių kyla grėsmė ir tiekiamos elektros energijos patikimumui, dėl to nukenčia vartotojai. Todėl kasmet atlikdami elektros tinklų apžiūrą bei vykdydami tinklo rekonstrukcijas, stengiamės tinkamai sutvarkyti gandralizdžius, kad nekiltų grėsmė nei žmonėms, nei paukščiams, nei mūsų bendrovei“, – sako V. Žukauskas.
Lietuvoje ant elektros oro linijų sukrauti gandralizdžiai skirstomųjų tinklų bendrovės iniciatyva yra perkeliami ant pritvirtintų specialių metalinių atramų, ant šalia specialiai pastatytų stulpų su metaline platforma arba lizdai yra paliekami ant senų oro linijų atramų, o elektros laidai perkeliami ant naujų atramų. Gandralizdžių iškėlimo darbai vykdomi nuo rugpjūčio pabaigos iki kovo vidurio – kuomet gandrai yra išskridę žiemoti. Ornitologų paskaičiavimu apie 90 procentų ankstesnio lizdo vietoje įrengtų platformų yra užimamos – gandrai ant jų susisuka lizdus ir peri jauniklius.
Pasak Vilniaus universiteto Ekologijos instituto vyresniojo darbuotojo dr. Mindaugo Dagio, gandralizdis yra ilgalaikis statinys, kuris kasmet yra papildomas nauja lizdine medžiaga. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties – pasitaiko lizdų, kurių aukštis viršija 2 metrus, o svoris siekia iki 1,5 tonos. Liūčių metu lizdai permirksta ir jų svoris dar labiau padidėja, dėl ko kartais išlūžta medžiai, pralaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti siaučiant vėtrai.
VU Ekologijos instituto ornitologų teigimu, pastaraisiais metais ženkliai sumažėjus tinkamų perėti senų medžių, paukščiai priversti krautis lizdus mažiau tinkamose vietose. „Vis daugiau gandralizdžių atsiranda ant elektros oro linijų atramų ar elektros įrenginių, todėl šių gandralizdžių išsaugojimas ir tinkama priežiūra yra itin svarbi visos Lietuvos baltųjų gandrų populiacijos apsaugai užtikrinti”, – sako dr. M. Dagys.
Siekdamos užtikrinti Lietuvos nacionalinio paukščio – baltojo gandro ilgalaikę apsaugą, Lietuvos elektros skirstymo bendrovės kartu su VU Ekologijos institutu bei Lietuvos ornitologų draugija parengė baltųjų gandrų apsaugos projektą ir gavo jam finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) aplinkosauginės programos „LIFE+”. Be kitų gandrų apsaugos užtikrinimui svarbių veiklų, šiame projekte numatytas 1760 lizdų ant elektros atramų iškėlimas bei 500 blogos būklės lizdų ant pastatų sutvarkymas Lietuvoje. Projektą įgyvendinti bus galima tuomet, jei LR Aplinkos ministerija užtikrins „LIFE+” projektų kofinansavimą. Šio projekto partneriai tikisi, kad Lietuvos gamtos apsaugai skirtą ES paramą bus galima sėkmingai panaudoti gandralizdžių išsaugojimui dar šiais metais, kaip ir numatyta projekte.
rst.lt informacija
