Liaudiškų receptų porinimas, česnako dalijimas žiūrovams, žiūrovų dainų varžytuvės ir linksma kaimo kapelų šventė. Visa tai žiūrovus vertė juoktis ir ploti XX – oje liaudiškos muzikos šventėje „Grok, armonika“.
Šventę nuotaikingai pradėjo ukmergiškiams gerai pažįstamos Dėdienytė (Rasa Graužinienė) ir Agotėlė (Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė). Pasiraususios kraičių skrynioje ir pasirinkusios apdarų, po sceną „pavedžiojo“ Užgavėnių čiūčelą „Gavėną“ ir pasodino jį „žiūrėti“ šventės. Muzikantų pasirodymus Dėdienytė ir Agotėlė pagyvino šmaikščiais porinimais.
Šventės vedančiosios, atradusios skrynioje esančiame bate negyvą pelę, blogą kvapą bandė išsklaidyti mindamos žiūrovams mįsles ir minkles. Teisingai atspėjusiems įteikė dovanų iš rūsio – žiemai paruoštų gėrybių. Užvedusios su žiūrovais kalbą apie ligas priėjo prie aktualiausios šiandien – gripo. Kadangi šią ligą geriausiai gydo česnakas, žiūrovams buvo išdalinti du krepšeliai šio naudingo augalo skiltelių.
Varžėsi ne tik muzikantai scenoje, bet ir žiūrovams buvo surengtos varžytuvės. Dėdienytė ir Agotėlė pasidalinę žiūrovus į dvi dalis, talkinant muzikantams Pauliui Geišai ir Alvydui Padriezui varžėsi, kas daugiau žino dainų, kuriose paminėtas koks nors medis. Nepasiduodant nė vienai pusei nuspręsta, kad pasiektos lygiosios.
Tą dieną koncertavo ir dėl rajono mero Algirdo Kopūsto įsteigto 500 litų prizo varžėsi septynios rajono kapelos ir svečiai iš Vilkaviškio. Žiūrovai plodami ir trypdami balsavo už Vidiškių kaimo kapelą „Volungė“ (vad. Stasė Navickienė), Lyduokių kaimo kapelą „Kanolas“ (vad. Viktė Varnienė), Veprių kaimo instrumentinį ansamblį (vad. Edvardas Ratautas), jaunuosius muzikantus iš Taujėnų kaimo kapelos „Ratatita“ (vad. Nijolė Janulienė), dvi Siesikų kaimo kapelas „Unt smaguma“ (vad. Paulius Geiša) ir „Vieversa“ (vad. Mindaugas Grainys), Vilkaviškio liaudiškos muzikos kapelą „Vingis“ (vad. Gintas Turonis) ir šventę užbaigusią Ukmergės liaudiškos muzikos kapelą “Provincija“ (vad. Alvydas Padriezas).
Šventė baigėsi Alvydo Padriezo autorine daina apie Ukmergę „Mano kalias – Ukmergė“. Prieš tai buvo apdovanoti sulaukę daugiausiai plojimų kolektyvai – Vilkaviškio liaudiškos muzikos kapela „Vingis“, išsivežė 300 litų ir Siesikų kaimo „Vieversa“, žiūrovų sprendimu pelnė 200 litų.
Pasibaigus koncertinei programai žiūrovai ir muzikantai buvo pakviesti į šokių salę pasivaišinti, atsigaivinti ir kartu su Vilniaus tradicinių šokių klubu, vadovaujant Lietuvos etninės kultūros tarybos pirmininkei Daliai Urbonavičienei pasimokyti šokti smagių tradicinių lietuviškų šokių.
Liaudiškos muzikos šventė „Grok, armonika“ pirmą kartą surengta 1993 metų lapkričio mėnesį. Mintis surengti tokią šventę V. Mulevičiūtei-Sabaliauskienei kirbėjo seniau, o pavadinimas atsirado apsilankius analogiškoje šventėje Utenoje. Pirmoji ukmergiškių šventė vyko Kultūros centro šokių salėje ir buvo daugiau panaši į vakaronę. Joje dalyvavo kolektyvai iš Deltuvos, Dainavos, Vidiškių kultūros namų ir Vidiškių tuometinės vidurinės mokyklos, Želvos, Šešuolių ir Veprių. Vienintelė Veprių kaimo kapela šiuo metu panašesnė į instrumentinę grupę, vadovaujama Edvardo Ratauto, muzikuoja iki šiol.
„Pirmosios šventės dar neturėjo veido, neturėjo nuolatinio laiko“ – pasakoja šventės iniciatorė. Buvo, tarsi, kilnojama ir vyko įvairiuose rajono kultūros namuose. Ją tuomet vedė viena Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė, keletą kartų talkino Kęstutis Kadžius. Tačiau jau trečioji buvo susieta su viena linksmiausių metų švenčių – Užgavėnėmis. Ir iki šiol visi liaudiškos muzikos mylėtojai žino, kad sekmadienį prieš Užgavėnes reikia ruoštis į kultūros centrą.
Prieš penkiolika metų atsirado ir šventės vedančiosios – Dėdienytė ir Agotėlė. Sugalvojusios personažus respublikinio renginio „Grok ,Jurgeli“ pirmajam turui, kuris vyko Ukmergėje, apkeliavusios su įvairiais televizijų projektais pusę Lietuvos, Dėdienytė ir Agotėlė įsijautė į „Grok, armonika“ vedančiųjų vaidmenį, kurio nepalieka iki šiol.
Arvydas Pėšina
