Šiandien, rugpjūčio 24-ąją, švento Baltramiejaus dieną, išlydime gandrus.
Anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, ši vasara gandrams nebuvo sėkminga. Daug metų rezervato darbuotojų stebimuose lizduose išaugo mažiau jauniklių nei pernai. 2014 m. rezervate perėjo 35 gandrų poros, išauginusios 112 gandriukų, 2015 m. ten pat perėjo tik 24 poros, kurių lizduose užaugo 55 jaunikliai. Panaši situacija ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šalyje peri apie 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų ir kasmet lizdus palieka 40–45 tūkstančiai jauniklių. Šiemet šis skaičius gerokai mažesnis – apie 30–35 tūkst.
Priežastys, lėmusios tokį žemą gandrų produktyvumą, nėra žinomos. Gamtoje būna metų, kai gyvūnams kažkas netinka. Kai kada vandens paukščių lizduose ritasi tik pusė kiaušinių – kiti būna neapvaisinti. Tačiau kitąmet tų pačių rūšių jauniklių išsirita daug ir populiacija nejaučia nepatogumų.
Gandrai skrenda ne visi iš karto. Šiemet Lietuvoje buvo iki 10 000 gandrų, kurie nesukūrė porų, neperėjo. Šie paukščiai jau išlėkė rugpjūčio pradžioje. Ankstyvieji jaunikliai, sustiprėję ir išmokę gaudyti žiogus ir peles, taip pat išplasnojo kartu su tėvais. Ilgiau lieka tik vėlyvieji jaunikliai, kurie skraidyti pradėjo visai neseniai, rugpjūtį. Tiesa, dar skris pulkai gandrų iš šiaurės, tačiau po rugpjūčio 24-sios kiekvienas pamatytas gandras – jau įvykis.
Kurlink skrenda mūsų gandrai? Jų kelias į žiemavietes nesikeičia tūkstančius metų. Mūsiškiai paukščiai paprastai lekia vadinamu rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Veliau jie skrenda per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis. Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2–3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8–10 tūkstančių kilometrų. Vakarinės populiacijos, perinčios Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje (šioje valstybėje populiacija suformuota dirbtinai) gandrai skrenda vadinamuoju vakariniu keliu, kuris eina pro Vakarų Europą, Ispaniją, Gibraltarą.
Pastebėjus sveiką, skraidantį gandrą, kuris dar neišskrido žiemoti, jaudintis nereikėtų. Paukščiai dar turi laiko išskristi ir gamtoje randa pakankamai lesalo.
Kas kita – sužeisti, neišsivystę jaunikliai, kurie negali skristi. Tokius būtina gelbėti, juos laikinai gali pagloboti sodybų su gandrų lizdu šeimininkai, vėliau juos globai ir gydymui perims gyvūnų globėjai. Apie sužeistus, neskraidančius paukščius ir visus sužeistus gyvūnus, kuriems tikrai reikalinga globa ir gydymas, riekia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 8 686 44 828).
am.lt
vilkmerge.lt nuotr.
