Liepos 31 dieną, po pietų, Šventupės gyvenvietę nuniokojo uraganas. Tokios žiaurios gamtos išdaigos mes nesitikėjome. Pliaupiant lietui viesulas rovė medžius, traukiojo elektros laidus, nuo daugiaaukščių namų stogų plėšė skardas, krito balkonų rėmai.
Ant melioratorių įmonės administracinio pastato stogo nukrito stora medžio šaka, čia pat griūdamas senas klevas išdaužė pastato langą.
Šventupiečiai liko be elektros ir vandens tiekimo. Visa laimė, kad yra neišsenkantis šaltinis, bet kol jį pasieksi, turi įveikti gamtos stichijos padarinius.
Tiesa, vakarop, Darbo gatvės gyventojai galėjo ramiau atsidusti, jų kvartale atsirado vanduo bei elektros energija.
Žmonės jau vakar suskubo tvarkyti kelius, nuo pravažiuojamosios dalies šalino šakas, medžius, kurie išsitiesė visu ūgiu. Griūdami medžiai pridarė žalos gyventojų darželiuose ir sklypuose. Išguldė bulvienojus, sumaitojo agurkienojus ir t.t.
Šventupė – žalias gamtos kampelis, viesulas pridarė žalos ir mūsų senam parkui.
Vaizdas siaubingas – pakibę apdriskę elektros laidai, kiti tyso nutraukti ant kelio lietaus prilytose balose. Iki nelaimės tik vienas žingsnis.
Kadangi vasara – Šventupėje poilsiauja daug vaikučių pas senelius. Į sporto bazės stovyklą suvažiuoja ilsėtis sportininkai iš Ukmergės rajono. Vaikai – jie kaip gyvas sidabras, nesėdės vienoje vietoje. Pamatyt, pasmalsaut nori, negalvoja apie saugumą.
Visuose Šventupės pakraščiuose tik zvimbė benzopjūklai, taukšėjo kirviai, plušėjo gyvenvietės vyrai, o drauge su jais ir Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras.
Griūdami medžiai nežymiai apgadino ir mūsų gyvenvietės puošmeną, neseniai pastatytą bei pašventintą koplytstulpį. Yra Dievas. Aplink jį vien medžių išvartos, jis stovi it geležinis, o gyvenvietė atrodo kaip po karo.
Šiandien nuo pat ryto savo teritorijoje medžių išvartas tvarkė Ukmergės melioracijos darbininkai. Elektros tinklų avarinė tarnyba plušėjo po prakaitu gyvenvietės teritorijoje. Darbo per akis, tik spėk suktis.
Kaip jūs manot, paslaptinga – mūsų gamta? Jos stichijų negali nuspėti net sinoptikas Naglis Šulija. Man kyla klausimas: „už ką gamta nubaudė mus, šventupiečius?“.
Genoefa Povilavičienė
Nuotraukos Emilijos Vėbrienės
