2013 m. visoms Lietuvos savivaldybėms ruošiantis naujiems, įstatymo iškeltiems iššūkiams, socialinės paramos teikimo srityje, manau, ne vienas ukmergiškis nerimavo kaip Ukmergės rajono savivaldybei pavyks su jais susidoroti. Šiandien, prabėgus pusmečiui, matome pirmuosius, gana optimistiškai nuteikiančius, rezultatus.
Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius rajone sumažėjo 31,1 proc. Trečdaliu sumažėjęs socialinės pašalpos gavėjų skaičius sietinas su tuo, jog nuo šių metų pradžios socialinė pašalpa teikiama vykdant savarankišką savivaldybių funkciją (finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų). Vietos savivaldai suteikta ne tik daugiau laisvės, bet kartu ir daugiau atsakomybės teikiant piniginę socialinę paramą.
Manau, kad socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus mažėjimą lėmė keletas priežasčių – išsamesnė, detalesnė individualių atvejų analizė, glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, aktyvus vietos bendruomenės dalyvavimas, didesnis viešumas. Bet reikia pastebėti, kad socialinių pašalpų mažėjimas – tai ne tik sugriežtintos kontrolės, bet ir žmonių sąmoningumo didėjimo pasekmė. Yra žmonių, kurie kimba į sezoninius darbus, eina uždarbiauti pas ūkininkus.
Savivaldybės, seniūnijų ir Nestacionarių socialinių paslaugų centro darbuotojai daug dėmesio skiria išsamiai individualių atvejų analizei, nuolatiniai socialinės paramos gavėjų stebėsenai, jų lankymui namuose ir buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų surašymo (Per 2014 m. I pusmetį atlikta 980 tokių patikrinimų). Visose seniūnijose sudarytos Socialinių reikalų komisijos, kuriose dalyvauja tiek savivaldybės, tiek bendruomenės, tiek kitų įstaigų atstovai. Šios komisijos svarsto ir teikia išvadas dėl socialinės pašalpos skyrimo probleminėse situacijose.
Gaunantieji pašalpas Ukmergės rajone, privalo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Tai dar vienas efektyvus būdas atsijoti tuos, kurie parama piktnaudžiauja. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį, dėl atsisakymo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, socialinių pašalpų mokėjimas buvo nutrauktas 321 asmeniui.
Visos šios priemonės leido savivaldybei per pusę metų sutaupyti virš 600 tūkst. Lt. Nepanaudotas lėšas socialinei pašalpai teikti savivaldybė nukreipia kitoms ne mažiau svarbioms veikloms socialinės apsaugos srityje įgyvendinti – seniūnijos pirko darbo priemones visuomenei naudingų darbų atlikimui, siekiama užtikrinti socialinės globos kokybę Vaikų globos namų auklėtiniams (tvarkomos patalpos Siesikuose). Taip pat numatyta lėšų skirti socialinės globos įstaigų įsiskolinimams dengti, socialinių darbuotojų skatinimui ir darbo sąlygų gerinimui.
Esu tos nuomonės, kad piniginė socialinė parama turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui. Visos rajono institucijos turi siekti, kad paramą gautų tik tie, kam ji išties yra reikalinga, o socialinės pašalpos teikimui finansuoti skirtos ir nepanaudotos lėšos būtų skiriamos bendruomenės stiprinimui, aplinkos gerinimui, būtiniausiems rajono poreikiams tenkinti.
