Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17 knygų išleidęs ir net „Google“ savo paskaitas skaitęs ekspertas dar prieš 33 metus išpranašavo interneto svarbą, o šiandien Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ pateikia šešias problemas, kurios suformuos 2030-ųjų pasaulį.
Neproporcingas populiacijos augimas
Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, jog 2030-aisiais Žemėje gyvens maždaug 8,2 milijardo žmonių, o šio amžiaus pabaigoje – net 11,2 mlrd. Toks skaičius taps didžiule problema, nes planeta turės aprūpinti šiuos žmones maistu, energija ir vandeniu.
„Didžioji problema ateities pasauliui bus švarus vanduo. Mūsų sukurta maisto pramonė potencialiai gali pamaitinti 8 ar net 10 mlrd. žmonių, energijos gavyboje kasdien žengiame naujus žingsnius, tačiau švaraus vandens stygius matomas jau šiandien. Problemos sprendimas aiškus – privalome rasti išradimą ar procesą, kuris leistų sūrų arba užterštą vandenį išvalyti ir panaudoti tai vargingiausiose šalyse“, – aiškina R. Hammondas.
Medicinos mokslų revoliucijos
„Turbūt didžiausias iš pokyčių yra medicinos mokslų kaita. Mūsų laukia bent keturios revoliucijos, kurios užtikrins, jog dauguma šios paskaitos klausytojų gyvens bent iki 100 metų, o bus ir tokių, kurie pasieks 120. Pirma, DNR tyrimai, kurie jau tapo prieinami, iki 2030-ųjų turėtų tapti tokie savaime suprantami, jog tirsime kiekvieno dar net negimusio kūdikio DNR. Ką tai reiškia? Mes galėsime personalizuoti mediciną: šiandien gydytojai priversti įspėti, kad ne visiems veikia tie patys vaistai ir aiškintis per praktiką. O žinodami DNR, medikai gali iškart nustatyti, kas žmogui tinka ir kas ne“, – teigia futurologas.
Dar dvi netrukus mus pasiekti turinčios inovacijos: nanomedicina, galinti pristatyti preparatą į tiksliai tą organizmo vietą, kur jos reikia, ir skaitmeninis sekimas, kuris per daiktų internetą ir išmaniuosiuose telefonuose įtaisytus daviklius nenutrūkstamai stebės žmogaus spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir kitus parametrus.
„Ketvirtoji medicinos revoliucija bus kamieninių ląstelių mokslas. Jau šiandien jis geba pagaminti naujus organus, tačiau per ateinantį dešimtmetį jis išmoks sukurti bet kokį veikiantį organą, išskyrus smegenis. Kas reiškia, jog 90-metis žmogus, turintis pakankamai pinigų, galės pakeisti savo širdį, plaučius ir kepenis į 30-mečio. Klausimas belieka: ar tada jis norės eiti į klubą, ar vis tiek jausis per senas?“, – „Innovation Drift“ juokauja pranešėjas.
Tolesnė klimato kaita
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis jau maždaug nuo 2030-ųjų klimato kaita kasmet kainuos po ketvirtį milijono žmonių gyventojų. Ir tai vien jos sukelto bado, maliarijos, viduriavimo ir karščio bangų padariniai. Dešimtmečiais po to turėtų ženkliai pakilti dėl audrų, uraganų ir kitų natūralių katastrofų mirštančių žmonių skaičius. Jau nekalbant apie tai, kad jei greitu metu visa planeta nesiims drastiškesnių ribojimų, per kelis dešimtmečius galima peržengti įžymiąją 2 procentų ribą (o ją pasiekus grasinama, jog gyvybė Žemėje pasikeis „neatpažįstamai“).
„Klimato kaita pati savaime nesukelia nei uraganų, nei drebėjimų. Bet ji ženkliai juos sustiprina – šiemet Žemę siaubusios katastrofos yra unikalios ne tuo, jog jos išvis įvyko, o tuo, kokios galingos jos buvo“, – savo pranešime aiškina britas.
Tvarios energijos rinka
Link švarios energijos žmonija juda gerokai lėčiau, nei norėtųsi. Donaldo Trumpo išrinkimas JAV simbolizuoja labai didelius planetos laukiančius iššūkius. Didžiuosius energijos poreikius atstoti galintis saulės ar vėjo jėgainių kiekis neatsiras be ilgalaikės plėtros, o tolesnės investicijos į anglies ar naftos industrijas ne tik prisidės prie sparčiai prastėjančios klimato situacijos, bet ir toliau ruošia žmones darbo rinkai, kuriai greitai jų nebereikės.
„Paskutiniaisiais metais Saulės energijos gavimas atpigo 80 proc., vėjo energijos – 50 proc. Tačiau yra viena labai problemiška detalė – kol kas mes neturime baterijos, kuri sugebėtų energiją sandėliuoti. 2030-aisiais maždaug pusė Europos energijos turėtų atkeliauti iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau perkeliant šį modelį į kitas šalis būtinos baterijos, sugebančios kompaktiškai sukaupti didžiulius kiekius energijos“, – pasakoja R. Hammondas.
Įvairiapusė globalizacija
Futurologas aiškina, jog nors pastaraisiais metais globalizacija niekur nedingo, apie ją kalbėti tapo nepopuliaru. JAV ir kai kurioms Europos šalims vis labiau akcentuojant ne atvirumą, o priešingai, uždarumą kitoms valstybėms, galima būtų pagalvoti, jog jos tempai lėtėja, tačiau iš tiesų globali kultūrų kaita ir maišymasis dar niekada nebuvo žmonėms tokie svarbūs.
„Nuo globalizacijos paspartėjimo dešimtame dešimtmetyje vien dėka galimybių laisvai judėti mes išgelbėjome milijardą žmonių visame pasaulyje nuo skurdo. Globalizacija turtingose šalyse kartais matoma kaip ne itin teigiamas procesas, bet kovoje su skurdu ji tiesiogiai padarė daugiau nei visa valstybių paramą vargingoms šalims nuo Antrojo pasaulinio karo sudėjus“, – tikina R. Hammondas.
Anot eksperto, artimiausiais metais turėsime spręsti robotų keliavimo klausimą – jei norime kovoti su skurdu, privalome rasti tokius mechanizmus, kuriuos verslas galėtų išsiųsti į vargingas šalis pakankamai maža kaina, jog šitai atsipirktų.
Eksponentiniu greičiu tobulėjančios technologijos
Galiausiai, visus šiuos iššūkius apjungs prisitaikymas prie kasdienių technologijų, kurių galios šiandien net neįsivaizduojame. Pats futurologas demonstravo sau už ausies implantuotą daviklį, kuris leidžia telefonu naudotis jo neliečiant. Ir tai – tik pati pradžia, kuri 2030-aisiais jau atrodys kaip gūdi praeitis.
„Kai atsirado pirmieji automobiliai, anglakalbiai nežinojo, kaip juos pavadinti, todėl įvardino kaip „karietas be arklių“ (horse-less carriages). Mūsų telefonai ir kompiuteriai per 10 metų taps tūkstančius kartų galingesni už šiandieninius ir jau visai netrukus pirmieji išmanūs telefonai mums labiau primins ne prabangią mašiną, o būtent karietą“, – teigia R. Hammondas.
Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.
