Saulėtą spalvoto rudens dieną vepriškės rinkosi į popietę apie XX-XXI a. moteris poezijoje, pagal Juliaus Kelero rinktinę „Pirštai jos neša leliją“.
Rinktinę kraštietis Alfas Pakėnas padovanojo Vidai Ramanauskienei, įpareigodamas supažindinti, skleisti šią žinią. Taigi, nemažas būrys ištroškusių poezijos moterų, įdėmiai klausėsi įvairiaspalvių, kaip rudens diena, eilių. Pradžioje skambėjo dainingoji tarpukario poezija, vėliau išgirdome apie merginas statybininkes, tuščias vazas, džiazą, išsiraizgiusias kojų venas , šokuojančias varles ir kt., kuo arčiau mūsų laikmečio, tuo įžūlesnės liejosi eilės, kartais nustebinančios ir šokiruojančios požiūriu į moterį.
Kviesdami į popietę prašėme atlikti namų darbus – reikėjo surasti ir perskaityti eilėraščius, kuriuose žodis „moteris“ būtų pavadinime arba pirmoje eilutėje, nes būtent tokiu principu sudaryta rinktinė. Džiugina, kad dauguma namų darbus atliko, taigi klausėmės dar ne vieno eilėraščio. Romualda Ratautienė mintinai paskaitė netrumpą poemą apie tris velnio dukras, savo eilėmis džiugino kraštietė Leonora Jankeliūnienė.
Bibliotekininkė Alma Aleknavičienė padėkomis ir suvenyrais padėkojo vasarą dalyvavusiems „Skaitymo iššūkio“ varžytuvėse. Visi kartu dainavome, rašėme palinkėjimus ant klevo lapų, gėrėme mėtų arbatą su obuolių pyragu ir juodųjų serbentų uogiene. Dar ilgai netilo džiugus šurmulys, dalijimasis įspūdžiais, ateities planų kūrimas.
UKC Veprių skyriaus renginių organizatorė Rasa Šimonienė
