Kaip ir kiekvienais metais artėjant javapjūtės pradžiai, vis dažniau bandoma prognozuoti, kokio javų ir rapsų derliaus šalyje galime tikėtis šiais metais, ar augintojams bus palankios užaugintos produkcijos supirkimo kainos. Nors pastaruoju metu žiniasklaidos priemonėse rinkos analitikai grūdų ir rapsų derlių bei rinką vertina gana optimistiškai, patys žemdirbiai nusiteikę santūriai: būtent pastarųjų savaičių orai didžia dalimi nulems, ar šalyje bus prikultas ne mažesnis derlius nei praėjusiais metais.
Liepos pradžioje skelbtais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto duomenimis, šiųmetis derlius nusimato ne mažesnis nei pernai (2009-2010 ūkiniais metais prikulta apie 3,4 mln. t grūdų). Nepaisant žiemos šalčių, tik kai kuriuose rajonuose mokslininkai prognozuoja kiek mažesnį žieminių kviečių derlių, tačiau vasarinių kviečių, vasarinių ir žieminių rapsų derliai prognozuojami geri.
Grūdų sektoriuje šiuo metu nerimo nejuntama ir dėl nuo kovo mėnesio pamažu tarptautinėse rinkose didėjančios grūdų supirkimo kainos. Pasak rinkos analitikų, tokius kainos postūmius sąlygojo grūdiniams pasėliams nepalankūs orai Vokietijoje ir Prancūzijoje (stambiausios grūdų eksportuotojos Europoje), Rusijoje ir Ukrainoje.
„Kol kas ir orai, ir galimi grūdų rinkų pokyčiai aplinkinėse šalyse, leidžia teigti, kad Lietuvoje grūdų sektoriaus situacija klostosi palankiai. Esu įsitikinęs, kad šiemet intervencinių pirkimų nei kviečiams, nei miežiams neprireiks, tačiau tokių kainų, kaip 2007 m., taip pat nebus. Taigi grūdų ir rapsų augintojams šiuos metus įvardinčiau stabiliais: nei labai ženklaus pelno, nei didesnių nuostolių neturėtų būti fiksuojama“, – esamą situaciją šalies grūdų ir rapsų sektoriuose apibūdina žemės ūkio viceministras, buvęs ilgametis LGAA tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Pastaruoju metu šalies žiniasklaidos priemonėse pasirodantys pranešimai apie kylančias grūdų supirkimo kainas kol kas ūkininkų labai nedžiugina. Keli Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariai, stambių grūdų ūkių savininkai teigia kad, praėjusią savaitę eksportuotojams pardavę didelius kiekius grūdų, gavo 30 Lt už toną mažiau, nei apie kylančias grūdų kainas deklaruojama oficialiai.
Praeitos savaitės viduryje (liepos 14 d.) LGAA fiksavo 515 Lt/t siekiančią ekstra klasės žieminių kviečių kainą, miežių – 345 Lt/t, rapsų – 1,120 tūkst. Lt/t.
Kombainus gali aplenkti smarkūs lietūs ir kruša
Atsargiai optimistines javų derliaus ir kainų prognozes vertina dabartinis LGAA tarybos bei Kauno rajono Lietuvos ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Romas Majauskas. Pasak kelis šimtus augalininkystės ūkio hektarų dirbančio savininko, pasėliai šiuo metu atrodo neblogai: įsivyravus karščiams, javai subręs anksčiau ir turės daugiau baltymų, bet bus kiek smulkesni, ypač ten, kur ilgėliau nelijo. Javapjūtės pradžia šalyje planuojama už keliolikos dienų.
„Lemiamą vaidmenį šiųmetiniam javų ir rapsų derliui turės šių dienų orai. Ten, kur prašniokš gūsingi smarkūs lietūs ar stipri kruša, baigiantis bręsti derlius gali būti ne tik prastesnis, bet ir gamtos „nukultas“ taip, kad beliks rinkti derliaus likučius. Tačiau nedideli, protarpiais nuvilnijantys lietūs iki javapjūtės pradžios belikus pusantros savaitės – labai laukiami“, – sakė R. Majauskas.
Skeptiškai LGAA tarybos pirmininkas šiuo metu vertina oficialius grūdų rinkos kitimus. „Iš po šaltos žiemos šalyje atsėjus 23 proc. žieminių javų ir 56 proc. žieminių rapsų, dabartinė statistinė grūdų supirkimo kaina, jei laukai nuo iššalimo nebuvo drausti, vos atperka jų atsėjimo kaštus. Manau, kad realių grūdų ir rapsų supirkimo kainų bei tolimesnių jų prognozių galima tikėtis tik prasidėjus subrendusio derliaus javapjūtei ir paaiškėjus, kiek ir kokios kokybės derlių šiemet kulsime,“ – teigia LGAA tarybos pirmininkas.
Pasėliai apdrausti didesnėmis vertėmis
Kai laukiamo derliaus kiekį ir kokybę didžia dalimi apsprendžia orai, dažnas linkęs įvertinti visas šios rizikos mažinimo galimybes
Nuo praėjusių metų pasėlių draudimas laisvanoriškas – prievolės ūkininkams drausti pasėlius nėra. Priminsime, kad iš 214 ūkininkų, kurie rudenį apdraudė žieminius pasėlius, 203 kreipėsi dėl šalčių padarytų nuostolių. Pasėlių draudimo bendrovė pastariesiems ūkio subjektams gegužės mėnesį išmokėjo per 5,7 mln. Lt. draudimo išmokų (didžiausia išmokėta suma vienam draudėjui siekė 0,5 mln. Lt). Remiantis pačių draudikų skaičiavimais, žemdirbiams sudaryta galimybė drausti pasėlius po praėjusios šaltos žiemos Valstybės biudžetui leido sutaupyti apie 100 mln. Lt – maždaug tiek būtų prašyta išmokėti kompensacijoms už šalčių padarytus nuostolius žieminiams pasėliams.
Žinoma, šalta žiema, išmokėtos derliaus praradimo kompensacijos ir vis tobulinamas pasėlių draudimo paslaugų paketas sąlygojo žemdirbių suinteresuotumą drausti ir vasarojų. Minėtos paslaugos tiekėjų duomenimis, iš viso šalyje apdrausta apie 78 tūkst. ha pasėlių. Bendra pasėlių draudimo suma – 175 mln. Lt (didesnė nei praėjusiais metais), o vidutinė hektaro draudimo suma išaugo iki 2,4 tūkst. Lt. Pasak draudimo specialistų, padidėjusios draudžiamų pasėlių vertės įrodo ūkininkų sąmoningumą ir praktiškumą – jei drausti, tai realia, pasėlių vertę atitinkančia draudimo suma.
Pasėlių draudimo bendrovė teigia, kad jau šiuo metu vis daugiau sulaukia žemdirbių pranešimų dėl liūčių ir krušos padarytų nuostolių cukrinių rinkelių, bulvių, rapsų ir javų pasėliams. Žalų vertinimo ekspertai jau dirba laukuose: šiuo metu apžiūrimi ir naujai, ir kiek anksčiau nukentėję apdrausti pasėliai. Pastariesiems nustatomas galutinis nuostolių procentas.
Pasaulinėje grūdų rinkoje perteklius neprognozuojamas
Tradiciškai, prieš javapjūtę, grūdininkai – javų ir rapsų augintojai, supirkėjai ir eksportuotojai susirinkę aptaria situaciją ir pasikeičia nuomonėmis bei turima informacija apie derliaus kainas, supirkimo sąlygas. Praėjusios savaitės viduryje Kaune vyko LGAA tarybos posėdis, į kurį, kaip ne keista, atvyko daugiau grūdų supirkėjų, nei pačių augintojų. Posėdyje supirkėjai bandė įrodyti, kad grūdų stygiaus pasaulio ir aplinkinėse grūdų rinkose nebus, o kainas diktuos kokybiškų grūdų paklausa.
„Kaip ir visuose ūkio sektoriuose, taip ir pasaulinėje grūdų rinkoje stambių grūdų tiekėjų (JAV, Kanados, Argentinos) užimamos rinkos pozicijos ir parduodamos dešimtys milijonų tonų grūdų tiesiogiai turi įtakos ir grūdų kainoms mūsų šalyje. Įdomu, kad vertinant grūdų eksporto intensyvumą, skaičiuojamą nuo vieno hektaro, Lietuva užima neabejotinos lyderės pozicijas pasaulinėje grūdų rinkoje. Čia iš kiekvieno šalyje auginamo javų hektaro eksportuojama net 1,5 t grūdų. Kasmet iš Lietuvos išvežama apie 1,5 mln. t grūdų. Tačiau tokios eksporto apimtys yra per mažos daryti įtaką pasaulinei grūdų rinkai“, – teigė LGAA tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras A. Macijauskas.
Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, Tarptautinė grūdų taryba prognozuoja, kad pasaulyje 2010–2011 ūkiniais metais laukiamas grūdų derlius sieks 1 776 mln. t. (t.y. 9 mln. t mažesnis nei 2009–2010 m.). Tačiau numatoma, kad apskritai bendras 2010–2011 m. grūdų sunaudojimas turėtų padidėti 4 mln. t dėl didesnio nei buvo prognozuota anksčiau kukurūzų sunaudojimo bioetanalio gamybai ir gyvulininkystės sektoriaus plėtros (pašarinių grūdų sunaudojimo). Prognozuojama, kad pašarams šiais ūkiniais metais (2010–2011 m.) gali būti sunaudota rekordinis kiekis grūdų – net 755 mln. t.
Skaičiuojama, kad pasaulinės grūdų atsargos 2010–2011 m. turėtų sudaryti 387 mln. t (t.y. 4 mln. t mažiau nei 2009–2010 m.) m. Kviečių derlius prognozuojamas apie 664 mln. t (t. y. 13 mln. t mažesnis nei 2009–2010 m.). Didesnio nei pernai kviečių derliaus laukiama JAV, Kinijoje, Australijoje ir Irane. Kanadoje kviečių derlius gali būti prastesnis dėl lietingų orų užsitęsus pavasarinei sėjai.
Tačiau Tarptautinės grūdų tarybos prognozėse nevertinama, kokią įtaką pasaulio grūdų rinkai turės trijų stambių grūdų eksportuotojų – Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano silpnėjančios tiekėjų pozicijos, kur dėl prastų metereologinių sąlygų laukiama gerokai mažesnių (apie 7,5 mln. t) grūdų derlių.
LGAA tarybos posėdyje buvo daugiau grūdų supirkėjų nei ūkininkų – ženklas, kad naujojo derliaus kainų tendencijos nėra blogos augintojams
Žemės ūkio ministerijos informacija
