Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskaičiavo, kokie skirtumai tarp savivaldybių pagal atlyginimus, investicijas, nedarbą, socialinių pašalpų gavėjų skaičių. Išvestas ir bendras šalies vidurkis. Pabandėme pažiūrėti, kaip mūsų rajonas atrodo palyginus su kitomis šalies savivaldybėmis.
Bene svarbiausią žmonių pragyvenimo lygį parodo gaunamo atlyginimo dydis. Didžiausias vidutinis 2016 metų mėnesio atlyginimas „į rankas“ buvo Vilniaus mieste – 685 Eur. Antroje vietoje – Klaipėdos miestas (634 Eur), trečioje – Visagino savivaldybė (616 Eur). Mažiausias atlyginimas Šalčininkų rajone (451 Eur), Kalvarijos savivaldybėje (455 Eur), Lazdijų rajone (456 Eur). Šalies vidurkis – 602 Eur.
Ukmergės rajonas pagal šį rodiklį užima 23 vietą šalyje. Skaičiuojama, kad ukmergiškiai uždirba ir „į rankas“ gauna 513 Eur.
Tiesioginių užsienio investicijų tenkančių vienam gyventojui 2015 metais daugiausia sulaukta Vilniau mieste – 16 729 Eur. Gerokai nuo Vilniaus atsilieka Kazlų Rūdos savivaldybė, užimanti antrą vietą šalyje (8 077 Eur), trečioje vietoje Kėdainių rajonas (6 573 Eur). Mažiausiai užsienio investicijų Rietavo savivaldybėje. Čia investuotas tik vienas euras gyventojui. Lazdijų rajone – 4 Eur, Šilalės rajone – 5 eurai. Šalies vidurkis – 4 673 Eur.
Ukmergės rajonas pagal šį rodiklį 19 vietoje. Rajone užsieniečiai investavo 1 538 Eur gyventojui.
Materialinių investicijų (investicijos ilgalaikiam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti) vienam gyventojui 2015 metais daugiausiai teko Alytaus rajone – 5 344 Eur. Antroje vietoje Klaipėdos rajono (5 336Eur), trečioje – Neringos savivaldybė (4 083 Eur). Mažiausiai teko Skuodo rajono savivaldybei – 373 Eur, antras – Lazdijų rajonas (391 Eur), trečias – Kelmės rajonas (431 Eur). Šalies vidurkis – 2 020 Eur investicijų vienam gyventojui.
Ukmergės rajone materialinių investicijų vienam gyventojui 2015 metais teko 780 Eur. Pagal šį rodiklį Ukmergės rajonas šalyje tik 41 vietoje.
Bedarbių nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus 2016 metais daugiausiai buvo Ignalinos (15,4 proc.) ir Lazdijų (15 proc.) rajonuose ir Kalvarijos savivaldybėje (14,6 proc.). Mažiausiai darbo ieškančių darbingo amžiaus žmonių buvo Elektrėnų (4,8 proc.), Kretingos rajonuose (4,9 proc.), Neringos ir Šiaulių miesto savivaldybėse (po 5,3 proc.). Lietuvos vidurkis šiuo atžvilgių yra 8,1 proc.
Ukmergės rajone darbingų ir darbo ieškančių žmonių buvo palyginti daug – 11,4 proc. Tai lemia, kad Ukmergės rajonas pagal bedarbių daugumą šalyje yra 15 vietoje.
Ilgalaikių bedarbių (kai žmogus neranda darbo metus laiko ir ilgiau) nuo visų darbo ieškančių žmonių didžiausias procentas 2016 metais buvo Lazdijų rajone (52,1 proc.), Pagėgių savivaldybėje (50,8 proc.), Zarasų rajone (46,6 proc.). Mažiausias – Kretingos rajone (9,9 proc.), Klaipėdos mieste (10 proc.), Klaipėdos rajone (10,8 proc.). Šalies vidurkis – 25,7 proc.
Pagal ilgalaikių bedarbių procentą Ukmergės rajonas šalies viduryje – 31 vietoje. Čia ilgalaikių bedarbių nuo darbo ieškančių žmonių buvo 28 proc.
Atlyginimų dydis, pensijos, bedarbystė lemia gaunančiųjų socialinių pašalpų kiekį. Daugiausia pašalpų gauna Kalvarijų savivaldybės (9,2 proc.), Lazdijų (8,0 proc.) ir Šalčininkų bei Zarasų (7,1 proc.) rajonų gyventojai. Mažiausiai – Neringos savivaldybės (0,4 proc), Klaipėdos (1,0 proc.) ir Vilniaus miestų (1,3 proc.) gyventojai. Lietuvos vidurkis – 3,0 proc.
Ukmergės rajonas šioje lentelėje per vidurį – 30 vietoje. Gaunančiųjų socialines pašalpas rajone yra 4,0 proc. gyventojų.
Pakomentuoti šiuos duomenis paprašėme rajono merą Rolandą Janicką. Kalbėdamas apie atlyginimų dydį, meras paminėjo, kad Vilniaus apskrityje mūsų atlyginimai vieni mažiausių, tačiau šalies mastu Ukmergės rajonas yra pakankamai stipriame viduriuke. Bet norėtųsi, kad tas vidutinis atlyginimas būtų didesnis ir vis augtų. Mero teigimu, tai leistų į rajoną pritraukti darbo jėgos, jaunų specialistų, taip pat mažintų emigraciją. Bet viską lemia įmonių konkurencijos lygis – jeigu konkurencija žema, rajone maži atlyginimai. Taip pat ir investicijos.
Pasak mero, investicijas į rajoną atneša metalo, medienos apdirbimo įmonės, siuvimo pramonė. Jų dėka ateina naujos technologijos, kuriamos naujos darbo vietos, joms reikalinga kvalifikuota darbo jėga. Tokios darbo jėgos poreikis į rajoną pritraukia jaunimą ir jį sulaiko mūsų krašte. Kita vertus, savivaldybė, norėdama padėti verslininkams investuoti, ketvirtus metus nekelia turto ir žemės mokesčių, kurie kituose rajonuose auga.
Kalbant apie nedarbą paminėta, kad dėl tam tikrų priežasčių iš darbo rinkos iškrenta nemažai darbuotojų. Pavyzdžiui, kaime gyvenantys žmonės iš darbo rinkos iškrenta dėl sudėtingų susisiekimo sąlygų. Darbo vietų kaimuose nėra daug, žmonės turi būti mobilūs, kad atvyktų į miestą dirbti. Kiti iš darbo rinkos iškrenta dėl tam tikrų ligų, pavyzdžiui, alkoholizmo. Iškritimą lemia ir žema darbuotojų kvalifikacija, ribinis amžius ir t.t. Tačiau savivaldybė suinteresuota į darbo rinką grąžinti kuo daugiau žmonių, nes tai mažins bedarbių ir pašalpų skaičių.
Kaip išeitį iš padėties meras įvardino siekį kuo aktyviau pritraukti investicijas. Tai leistų kilti darbo užmokesčiui ir mažėti nedarbui. Tikimasi, kad bus leidžiama savivaldybėms lengviau skirti žemės sklypus norintiems investuoti verslininkams. Dabar iki pusantrų metų reikia laukti žemės sklypų skyrimo naujoms investicijoms. Tokie ilgi terminai verslininkų netenkina. Siekiama, kad šis terminas sutrumpėtų iki vieno – dviejų mėnesių. Kitą vertus, daug žmonių turi įsigiję žemės, bet verslininkai apie galimybę ją įsigyti žino ne visada. Todėl Ukmergėje norima sukurti duomenų bazę, kurioje būtų visi duomenys apie siūlomą žemę.
Arvydas Pėšina
