Derliaus šventė „Aniuolų sargų kermošius“ šiemet apsistojo Krikštėnuose, tiksliau Krikštėnų dvaro teritorijoje. Tai lėmė ir šventės temą – dvarų kultūra. Nors buvo šalta, pūtė nemalonus vėjas, tačiau šventėje buvo visko – ir didikų, ir paprastos liaudies, ir žaidimų, ir prekybininkų, ir edukacijų, ir seniūnijų prisistatymų – kuo jos kitokios, ar kuo garsios.
Šventė prasidėjo aktoriui Andriui Žiurauskui sąmojingai ir išmaniai pristačiusiam šventėje dalyvaujančias seniūnijas ir pakvietus rajono merą Rolandą Janicką atidaryti mugę.
Susirinkusieji sužinojo, kad Pivonijos seniūnijoje yra apie 80 gyvenamųjų vietovių, kurios kaip žiedlapiai išsiskleidė aplink Ukmergę ir gyvena beveik du tūkstančiai žmonių. Siesikiečiai turi renesanso laikų dvarą, Pabaisko istorija įkūnijama per Vaitkuškio dvarą, kuris yra vienas reikšmingiausių XVI – XX a. pr. kultūros ir edukacinių centrų Lietuvoje, mėgėjiškos ir profesionalios fotografijos lopšys, Želvos seniūnija – istorinių, architektūrinių ir gamtinių paminklų lobynas, menantis ne vieną šimtmetį, Deltuvos seniūnijoje šalia trakto Peterburgas-Varšuva priešais buvusią caro pašto stotį įsikūręs Laibiškių dvaras, Deltuvos Tiškevičių dvare veikusiuose bitininkystės kursuose mokėsi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pavyzdinis Leonpolio dvaro ūkis Ukmergę ir Lietuvos kariuomenę aprūpino pienu, sviestu ir sūriu, čia 1930 metais buvo įkurta ir moderni spirito varykla, Veprių seniūnijoje yra meteorito krateris, ežeras su plaukiojančiomis salomis ir Kalvarijų takai, kraštas garsus savo dvarų istorija, žmonėmis, žolynų magija, svetingumu. Taujėnų seniūnijoje gimė pirmas Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona, Lyduokių ir Šešuolių seniūnijos garsios bažnyčiomis. Viena didžiausių rajone Vidiškių seniūnija garsi „Komarinės“ dvaro paslaptimis ir Šventeriačiaus šaltinio vandeniu, Žemaitkiemio seniūnija išsiskiria savo unikaliu gamtos reiškiniu – meteoritais, iškritusiais 1933 m., kurie išgarsino Žemaitkiemio vardą visame pasaulyje.
Meras Rolandas Janickas ponias ir ponus pakvietė sudalyvauti kermošiuje ir pažiūrėti kaip branginamas tautos palikimas, išsaugomos senolių tradicijos ir bendraujama. Bei paragino visus pažiūrėti, kaip atrodo dvarų šių metų derlių pasiekimai.
Atidarius šventę visi pakviesti į dvariškas pramogas: pažaisti kroketą ir obuolkrepšį. Kroketas kildinamas iš Anglijos, kurį anksčiau žaisdavo tik didikai. Žaidimo tikslas – lazdų pagalba pervaryti savo kamuoliuką pro tam tikra tvarka sustatytus vartelius. Laimi tas, kuris pravaro kamuoliuką pro visus vartelius ir pataiko į lazdelę, įsmeigtą paskutinių vartelių gale. Obuolkrepšis – tai senovinis žaidimas, žaistas tiek dvaruose, tiek kaimuose, tiek miestuose. Jį žaisdavo poromis, kurios stengiasi sumesti kuo daugiau obuolių į krepšį.
Palapinėje vyko kvepalų gamybos edukacija, Meilės salelėje įsikūrusiame dvaro dailės salionėlyje dailininkė Agnė Dragūnaitė piešė šaržus.
Žiūrovai domėjosi rudens madų tendencijomis ir grožėjosi puošniomis, originaliomis, garsiausių pasaulio podiumų vertomis seniūnijų dizainerių sukurtomis damų suknelėmis. Ne tik grožėjosi, bet ir rinko pačią gražiausią, originaliausią…
Buvo renkamas gardžiausias pyragas, sunkiausios daržovės. Šventės dalyviai pakviesti rinkti seniūnijų atstovų parašus ir nemokamai pasivaišinti arbata. Bet parašai nebuvo dalijami veltui – reikėjo atsakyti į klausimus apie seniūniją ar paminėti seniūnijos įžymybes ar įdomybes.
Visiems seniūnijų atstovams buvo padovanotos Ukmergės kultūros centro Krikštėnų skyriaus kultūros darbuotojų Dalios Banišauskaitės, Janinos Svetlikauskienės ir Stelos Banišauskienės pagamintos suvenyrinės juostelės ir raktų pakabukai. Šiuos prizus gavo ir šventės pramogose bei edukacijose dalyvavusieji žiūrovai.
Šventės pabaigoje buvo paskelbti konkursų rezultatai. „Gardžiausio pyrago“ rinkimuose, kuriuose šventės dalyviai balsavo aukodami pinigėlius, nugalėjo Pabaisko „Medutis“. Nugalėtoją paskelbė visus pyragais vaišinusios Dėdienytė ir Agotėlė. Jos svėrė ir seniūnijų pristatytas daržoves. Sunkiausia 2021 metų morka užaugo Žemaitkiemyje. Ji svėrė 870 gramų. Pirmą kartą buvo renkama sunkiausia paprika. Ji svėrė 370 gramų ir išauginta Siesikų seniūnijoje. Pirmą kartą buvo renkama ir sunkiausia saliero šaknis. Salieras taip pat išaugo Siesikuose ir, apkarpius lapus ir šaknis, svėrė 520 gramų. Sunkiausias svogūnas išaugintas Deltuvoje. Jis svėrė 690 gramų. Ši informacija nustebino renginio vedėją – kaip galima išauginti tokį didelį svogūną? Didžiausias moliūgas užderėjo Šešuolių seniūnijoje. Jo svoris – 89,5 kilogramo.
Tačiau šventėje nebuvo renkama sunkiausia bulvė. Kaip paaiškino Dėdienytė su Agotėle, bulvė buvo prastuomenės maistas. O kadangi šventė vyksta dvare, todėl nėra ir bulvių. Nes dvaruose bulvės buvo sodinamos dėl grožio – žiedų.
„Gražiausia ponios suknelė“ pripažinta ir šio rudens madas diktuos Pivonijos seniūnijos suknelė.
Baigiantis renginiui savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalė Steponavičienė ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys seniūnijoms įteikė padėkas.
Šventėje skambėjo Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestro ,,Garsas“ (vad. Martynas Bražas) ir atlikėjo Žilvino Žvagulio koncertinės programos.
Šventę parėmė LR Žemės ūkio ministerija, Ukmergės rajono savivaldybė, Roko virtuvė, laikraščiai „Gimtoji žemė“, „Ukmergės žinios“, informacinis portalas vilkmerge.lt
Kitais metais Derliaus šventė vyks Želvoje.
