2019 metais atšventę Deltuvos žemių vardo paminėjimo 800 metų jubiliejų, 2021 metus pasitikome dar vienu ypatingu įvykiu – Deltuva tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.
Džiaugsmą trumpam pakeitė nerimas. Tačiau visada džiugu, kai esi ne vienas. Mūsų mažosios kultūros sostinės partneriais tapo Deltuvos seniūnija, Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės kultūros centras, Deltuvos pagrindinė mokykla, Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, Atkočių ir Leonpolio kaimų bendruomenės.
Nors pandemija ir sujaukė mūsų planus, tačiau tapo dideliu impulsu ir dar didesne galimybe atrasti ir puoselėti senas, kurti naujas tradicijas ir šventes.
Metai prabėgo neįtikėtinai greitai. Tad kokia Deltuva buvo 2021 metais, švęsdama Mažosios Lietuvos kultūros sostinės šventę? O pradėjome nuo mūsų šaknų, nuo senolių tradicijų. Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę, pasipuošėme savo namų langus karpytomis popierinėmis užuolaidėlėmis. Ar dar pamenate jas kabančias mūsų tėvų ir senelių namuose? Užuolaidėles mielai karpė deltuviškės, prie projekto „Karpinių instaliacija Nepriklausomybei“ prisijungė ir mūsų parneriai – Atkočių ir Leonpolio kaimų bendruomenės bei Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, jos kaimo padaliniai ir visai iki tol nepažinti žmonės. Ukmergės stacionarių paslaugų centro Dienos socialinės globos institucijoje skyriaus lankytojai ir darbuotojai norėdami paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną taip pat jungėsi prie akcijos ,,Karpinių instaliacija Nepriklausomybei“ projekte ,,Deltuva – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ ir savo įstaigos langus papuošė įspūdingais karpiniais. Karpymo „virusą“ paskleidėme ir kitose Mažosiose Lietuvos kultūros sostinėse. Prie projekto „Karpinių instaliacija Nepriklausomybei“ prisijungė Valkininkai (Varėnos r.), Tiltagaliai (Panevėžio r.), Krakės (Kėdainių r.), Nevarėnai (Telšių r.), Barstyčių kaimų bendruomenė (Skuodo r.). Koks džiaugsmas! Vėliau didžiulio net 235 dalyvių sulaukęs respublikinis, tiesa nuotolinis, tautinių instrumentų solistų – atlikėjų pjesės konkursas „Tautiniai atspindžiai“.
Balandžio mėnesį Deltuvoje atidaryta respublikinė paroda „Sodų sakmės“. Tai – Vilniaus etninės kultūros centro dovana ne tik Deltuvai – Mažajai Lietuvos kultūros sostinei 2021, bet ir visiems ukmergiškiams. Deltuvos kultūros namuose buvo eksponuojama 67 šiaudiniai sodai, kuriuos pateikė 24 rišėjai iš įvairių Lietuvos regionų. Parodos tikslas – parodyti šių kūrinių grožį, sakralumą, rišėjų išmonę bei kruopštumą ir įkvėpti, padrąsinti daugiau žmonių prisiliesti prie sodų rišimo tradicijos. Dėkojame tautodailininkams, padovanojusiems mums šį įspūdingą reginį. Džiaugiamės, kad į sodų rišėjų būrį įsiliejo vidiškietė Janė Giedraitienė. Savo pirmąjį surištą sodą mums dovanojo deltuviškė Rasa Laskauskienė.
Visa tai vyko neįprastomis pandemijos sąlygomis. Atėjo vasara ir tada jau plačiai atvėrė vartus gyvam bendravimui, jaukiems susitikimams su draugais, bičiuliais. Atrasti Deltuvą kvietėme ir visus, dar čia nebuvusius. Ir nėrėme giliai visi kartu į kultūros ir meno sūkurį! Siekdami įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus, teikėme įvairius projektus mūsų sumanymams išpildyti. O keturi mėnesiai gyvo bendravimo, šiltų susitikimų visiems buvo be galo džiaugsmingi, teikiantys vilties ir daug daug šviesos! Jie parodė, kad ir sunkiausiomis akimirkomis galima susitelkti ir pasiekti savo užsibrėžtą tikslą – tapti tikru kultūros židiniu.
Į Mažosios Lietuvos kultūros sostinės gyvai surengtą atidarymo šventę sugužėjo būrys svečių bei vietos gyventojų. Susirinkusieji klausėsi operos solisto Egidijaus Bavikino ir pučiamųjų orkestro „Brass Bravo“ koncerto. Susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Juozas Varžgalys, rajono meras Rolandas Janickas, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, Deltuvos seniūnijos seniūnas Gintaras Radzevičius, Deltuvos miestelio bendruomenės pirmininkė Dalia Gvozdienė. Patrankos salvę deltuviškiams dovanojo Ukmergės karo istorijos klubo „I-asis LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ nariai.
Deltuvoje kuriasi jaunos šeimos, todėl didelį dėmesį skyrėme vaikų ir jaunimo užimtumui. Birželio mėnesį vyko Šeimų netradicinio sporto šventė, skirta aktyvaus poilsio, sveikatingumo veiklų vykdymui. Šventės dalyviai varžėsi komandos nario nešimo, bėgimo su klumpėmis, smiginio, baudų metimo, važiavimo paspirtuku bei dviračiu ir kitose linksmose rungtyse. Su Balione Li lankstėme balionus, rišome skudurines lėlytes. Savanorė Nerija vedė Zumbos treniruotes. Šventę užbaigėme nuotaikingu Rokiškio rajono Bajorų kultūros centro lėlių teatro spektakliu „Šuniškos istorijos“ (rež. Nijolė Čirūnienė). Rugpjūčio mėnesį Ukmergės rajono bendruomenes pakvietėme į tradicinę „Deltuvos Žolinių spartakiadą“. Projektą rėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Ukmergės rajono savivaldybė.
Tautinis kostiumas – vienas iš tautos ženklų, kurį sukūrė pati tauta. Dažnai susiduriame su problema – kaip pasiekti, kad jauni žmonės norėtų puoštis tautiniu kostiumu, jį dėvėti ne tik valstybės, bendruomenės, bet ir asmeninių švenčių metu. Reikia „užsiauginti“ jauną žmogų, kuris jaus malonumą ir didžiuosis dėvėdamas tautinį kostiumą. Todėl vaikams reikia apie jį kalbėti nuo mažų dienų. Organizavome etno stovyklą vaikams „Mano tautinė lėlė – skudurinė Onutė“, kurios tikslas – su tautiniu kostiumu vaikus supažindinti per žaidimą. Informacija geriau suvokiama, kai vaikas kartu piešia, siuva, karpo. Kartu sus mamomis ir močiutėmis vaikai pasisiuvo galbūt pirmąją savo skudurinę lėlytę, kurią aprengė tautiniais drabužėliais. Projektą rėmė Ukmergės rajono savivaldybė.
Liepos mėnesį organizavome perkusinių instrumentų užsiėmimų stovyklą, skirtą vaikams ir jaunimui. Kartu su perkusininku Gediminu Mačiulskiu pasinėrėme į Afrikos būgnų pasaulį. Vėliau surengėme bendrą jaunimo ir profesionalių muzikantų pasirodymą. Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – gėrėjomės Ukmergės gėlininkų draugijos ir deltuviškių vasaros žiedų dovanota paroda „Karalių gėlė – lelija“, giedojome Tautišką giesmę ir klausėmės merginų svingo grupės „The Ditties“ bei pianisto Dmitrij Golovanov gyvo garso koncerto.
Kartu su kultūros darbuotojais nuosekliai stengėmės pasitelkti miestelio istoriją kultūriniams renginiams ir projektams. Siekėme kurti patrauklios, kultūriškai išprususios ir dvasiškai stiprios bendruomenės įvaizdį, ieškojome naujų iniciatyvų bei idėjų. Tad kartu su profesionaliu gidu, istorijos profesoriumi Vykintu Vaitkevičiumi keliavome po istorines Deltuvos žemes. Liepos vidury vyko ir tradicinis Gyvosios istorijos festivalis.
1885 metais Deltuvoje prie Tiškevičiaus dvaro veikusiuose bitininkystės kursuose mokėsi Gabrielė Petkevičaitė. Čia išmokusi bitininkystės amato, į lietuvių literatūrą ir visuomeninį gyvenimą ji išėjo pasivadinusi Bitės slapyvardžiu. Siekdami įprasminti šį istorinį faktą, Deltuvos kultūros namuose organizavome literatūrinį vakarą ir edukacinio filmo „Prakalbome. Amerika pirtyje“ pristatymą, skirtą Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Aktorė Eleonora Koriznaitė, filme įkūnijusi Gabrielę Petkevičaitę-Bitę pasakojo apie šios iškilios moters gyvenimą, jos prasmingus darbus bei pirmojo lietuviško spektaklio kūrimą.
Pasirinkome mažam miesteliui nelengvą, gal net rizikingą kultūros sostinės prioritetą – profesionalaus meno sklaidą. Tad čia didelės paramos sulaukėme iš Ukmergės rajono savivaldybės, kuri kofinansavo mūsų projektą ir Deltuvoje šiais metais įvyko pirmasis, tačiau tikimės ne paskutinis profesionalios muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis Deltuvoje“. Visus rugpjūčio penktadienio vakarus Deltuvoje skambėjo profesionali muzika, klausėmės puikių atlikėjų. Festivalį pradėjome pramoginės retro muzikos koncertu, kuriame skambėjo tango, fokstrotai, valsai, neapolietiškos dainos, miuziklų, kino filmų bei populiarios užsienio ir lietuvių kompozitorių – estrados klasikų M. Vaitkevičiaus, B. Gorbulskio, M. Noviko, R. Racevičiaus, A. Raudonikio, M. Tamošiūno, T. Makačino, J. Cechanovičiaus, A. Kulikausko, T. Leiburo, J. Kalco ir kitų lengvosios melodijos-šlageriai, duetai, trio, dainų popuri. Juos atliko solistai Gintarė Skeirytė, Kęstutis Alčiauskis, Dainius Puišys bei instrumentinis trio: Povilas Jaraminas (fortepijonas), Jaroslavas Cechanovičius (gitara), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas).
Žolinės išvakarėse – Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčioje vyko sakralinės muzikos valanda su operos solistais Edmundu Seiliumi ir Sandra Lebrikaite bei Kauno kameriniu orkestru (dirigentas Jonas Janulevičius). Vėliau deltuviškių pamėgtas operos solistas Liudas Mikalauskas. Festivalio baigiamajame koncerte klausėmės Eugenijaus Chrebtovo ir ritmo grupės meilės kupinos muzikinės programos „Kai žodžių nebėra…“ Visi koncertai sulaukė didžiulio klausytojų būrio. Tad manome, kad esame pasirengę organizuoti tokią muzikos šventę ir esami verti tokią šventę turėti Deltuvoje.
Stengėmės apglėbti kuo daugiau profesionalaus meno gijų. Bet kartu, greta to – ir pasidainavimai su folkloro kolektyvu „Kupolė“ iš Kauno, ar susitikimai ir kryždirbio, Aukso vainiko laimėtojo tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda „Juodojo ąžuolo fantazijos“, ar kraštiečio profesoriaus, mūsų bičiulio Alberto Gursko dovanoti kaligrafijos tekstai Lietuvai ir gimtajai Deltuvai. Rugpjūčio mėnesį į naujo numerio pristatymą pakvietė Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ kūrėjai.
Deltuvos parapijos tradicijos nulėmė, kad didžiausia miestelio šventė – Žolinės. Šiai šventei ruošiamasi veik visus metus, tad ji pasižymi didelių ir mažų renginių ir įvykių gausa, jaukiu bendruomenės pasibuvimu ir linksmybėmis. Išskirtinis šios šventės paprotys – atsinešti į bažnyčią pašventinti puokštę, kurioje – visas metų derlius. Mes nutarėme surengti visų penkių Lietuvos etnografinių regionų žolynų kilimų rišimo plenerą „Žolynų užkalbėjimai“. Šį projektą rėmė Ukmergės rajono savivaldybė. Patys važiavome į įvairias šalies vietas, rinkome žolynus, juos atsigabenome. Plenero metu, kuris vyko prieš Žolines beveik visą savaitę, Deltuvos skyriaus renginių organizatorės, darbščiųjų rankų būrelio „Ką akys pamatys – tą rankos padarys“ vadovės Rasos Laskauskienės ir dvylikos deltuviškių moterų rūpesčiu surinktos žolelės „suaustos“ į įvairiaspalvius, kiekvienam regionui būdingus augalinius kilimus. Vėliau šie kilimai papuošė Kraštiečių šventę, kurioje kasmet dalyvauja esami ir buvę deltuviškiai, trumpam sugrįžę į tėviškę. Juk Žolinė – tradiciškai giminės susitikimas. Šventės metu pagerbti Deltuvos vardą garsinę esami ir buvę deltuviškiai, vyko tradicinių amatų mugė, kurios metu mokėmės pinti juostas, liejome žvakes, dalyvavome žolynų kilimų rišimo bei šakočio kepimo edukacijose, profesionalaus fotografo Dainiaus Vyto foto sesijoje „Kartos kartu“. Vėliau klausėmės mūsų bičiulių – folkloro grupės „Ratilai“. Vakare visi linksminomės pop grupės „16Hz“ koncerte.
Neseniai svečiavomės Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namuose Vilniuje, kur pristatėme Deltuvą – Mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2021. Susitikime kraštietis kaligrafas prof. Albertas Gurskas ir jo mokinys tapytojas, kaligrafas Leo Ray (Izraelis) pristatė knygą „Kaligrafijos meno versmės: tekstai Lietuvai“ ir kaligrafijos darbų parodą. Deltuvos miestelį aplankyti kvietė seniūnas Gintaras Radzevičius, apie kultūros tradicijas ir vykusius renginius pasakojo projekto koordinatorė Daiva Stimburienė. Muzikavo Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus moksleivė deltuviškė Rusnė Radzevičiūtė (smuikas) ir mokytoja Daina Kriaučiūnienė (fortepijonas). Esame dėkingi Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorei Liucijai Stulgienei ir programų vadovei Genovaitei Šaltenienei už šį susitikimą.
Spalio 21 dieną, nors metai dar ir nesibaigia, deltuviškiai ir svečiai susirinko jau į simbolinį jos uždarymo vakarą. Tai buvo padėkos vakaras visiems mūsų bičiuliams ir rėmėjams. Ir nors planuojama dar daug ką nuveikti, tačiau, suprasdami dabarties trapumą – likusius sumanymus įgyvendinsime be galo atsakingai.
O kai ateis žiema, tikimės tikra, Jūsų visų prie žaliaskarės eglės lauksime kalėdiniame miestelyje, kur liesime žvakes, gaminsime gerumo angelus, velsime šiltus žaisliukus, seksime pasakas, dekoruosime meduolius ir vaišinsimės kvapnia kakava.
Dėkojame mūsų projekto rėmėjams – Ukmergės rajono savivaldybei, UAB „Agrokoncernas“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Dalinį finansavimą projekto „Deltuva – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ įgyvendinimui skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Daug veiklų buvo įgyvendinta Deltuvos miestelio bendruomenės projekto „Susitikime Deltuvos žemėje“ pagal VPS priemonę „Parama kaimo gyventojų aktyvumo ir pilietiškumo skatinimui, bendrų iniciatyvų rėmimui“ LEADER-19.2-SAVA-6 lėšomis.
Deltuviškiai dėkoja visiems, kurie išgirdo jų kvietimą ir tapo projekto „Deltuva – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ dalimi! Ir sako: „Mes norime pakartot! O Jūs?“
Daiva Stimburienė
UKC Deltuvos skyriaus renginių organizatorė, projekto „Deltuva- Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ koordinatorė
