LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ delegacija ankstyvą spalio 13 d. rytą išvyko į ekskursiją po Palangą ir dalyvauti bendrame renginyje kartu su Palangos ir Telšių senjorais. Kol neišaušo, ir laukuose, ir kelyje tvyrojo tirštas rūkas. Tikėjomės, kad po keturių valandų, pasiekus kelionės tikslą, oras pagerės. Ir mūsų lūkesčiai išsipildė. Visą dieną švietė saulė, mus lydėjo puiki nuotaika.
Visi kelionės dalyviai jau ir nebeskaičiavo, kiek kartų lankėsi kurorte. Jūra vėl ir vėl traukia pabūti prie jos. Atrodo, kad Palangą puikiai pažįstame visi. Bet ar žinome jos istoriją? Kelionės metu mes ją trumpai ir aptarėme.
Žemaičiai miestą vadina Palonga. Remiantis kasinėjimais, manoma, kad šioje teritorijoje žmonės gyveno dar prieš mūsų erą. Tačiau pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. danams užėmus kuršių Palangos pilį. 1253 m. balandžio 5 d. Palanga paminėta Livonijos ordino kronikoje. Ši data oficialiai laikoma Palangos miesto įkūrimo data. XIII-XVIII a. Palangos apylinkių gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą. Tuo metu čia jau vyko ir prekyba – vietiniai gyventojai gintarą, kailius, medų mainydavo į pirklių atvežtas prekes. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Ne kartą buvo puolama danų ir švedų, Livonijos ir Kryžiuočių ordinų. 1435 m. gruodžio 31 d. pagal Brastos sutartį buvo priskirta LDK.
Visi esame girdėję, kad Trakų, vėliau LDK, kunigaikštis Kęstutis iš Palangos išsigabeno vaidilutę Birutę, kuri tapo jo žmona ir Vytauto motina. Tai įvyko 1343 m.
Išlikę dokumentai rodo, kad 1540 m. Palangoje jau buvo bažnyčia. Medinės bažnyčios ne kartą sudegintos. Dabartinė neogotikinė katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia buvo statoma 1897-1907 m. Šiandien jau galima bokšto laiptais pakilti į 21 metro aukščio apžvalgos aikštelę ir pasigėrėti miesto, toliau plytinčios jūros vaizdais.
Viena iš seniausių ir labiausiai visiems mums žinomų tradicijų kurorte – saulės palydos į jūrą ant pėsčiųjų tilto. Jo istorija prasidėjo, kai anglai iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos gavo teisę plėsti Palangos uostą ir 1589 metais pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti. Tiltas keitė vietą, buvo griaunamas uraganų. Dabartinis tvirtas tiltas pastatytas 1998 m. yra 470 m ilgio.
1824 m. Palangą iš generolo Ksavero Neselovskio už 177 171 sidabro rublį nusipirko caro armijos pulkininkas grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Grafai Tiškevičiai valdė Palangą 116 metų. Bendrai jų nuopelnams reiktų priskirti čia sukurtą dvaro ansamblį su parku, neogotikinę Birutės kalno koplyčią, Palangos progimnazijos finansavimą bei naujosios bažnyčios statybos Palangoje rėmimą. Nuo Mykolo Tiškevičiaus laikų Palanga pradėjo garsėti kaip kurortas prie Baltijos jūros.
Ko gero yra primiršta, kad kažkada Palanga priklausė Latvijai. Latviai priklausė Kuršo gubernijai, prie kurios 1819 metais priskirta ir Palangos sritis. Lietuva buvo visiškai atskirta nuo jūros. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. buvo imamasi visų diplomatinių derybų, kad Palangą Latvija grąžintų Lietuvai. Tik 1921 m. kovo 30 d. ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.Tai buvo škotų diplomato Džeimso Jango Simpsono vadovaujamos komisijos nuopelnas. Jo vardu mieste yra pavadinta gatvė.
Visi esame ne kartą aplankę Gintaro, Tremties ir rezistencijos muziejus, Birutės parką, Birutės kalną, bažnyčią, skulptūrų parką, daugybę kartų vaikščiojome J. Basanavičiaus gatve. O ši gatvė anksčiau buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė Dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.
Palangos savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai. Palangoje gyvena 15 385 gyventojai.
Laikas važiuojant neprailgo. Privažiavę Kryžkalnį, išlipom aplankyti Kryžkalnio memorialą. Idėją memorialo statybai pateikė kunigas, partizanas, Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvis Alfonsas Svarinskas ir siūlė jį skirti Kęstučio apygardos partizanams, kurių gretose jis pats kovojo. Paminklas pradėtas statyti 2007 m., atidengtas 2018 m. Pakilome laiptais į kalvą iki koplyčios, kuri, kaip pasitikslinom, yra 15 m aukščio su 19 m nerūdijančio plieno kryžiumi. Šalia yra dešimt plokščių su iškaltais 1137 partizanų vardais, pavardėmis ir slapyvardžiais. Kadangi buvo ankstyvas laikas, į koplyčios vidų nepatekome. Kaip pasakojo joje lankęsi mūsų bendrakeleiviai, viduje yra kunigo A. Svarinsko skulptūra, koplyčioje esančiais varpais gali skambinti lankytojai.
Atvykę į Palangą susiradome „Pušyno“ poilsio namus, kurių salėje vyks planuotas renginys, ir visi patraukėme prie jūros. Oras buvo puikus, pasivaikščiojome, fotografavomės.
Į Lietuvos pensininkų sąjungos Palangos miesto bendrijos „Bočiai“ organizuotą draugystės vakarą „Ruduo – turtingas ir prasmingas metas“ taip pat atvyko ilgamečiai mūsų draugai – Telšių senjorai. Visus pasveikino Palangos bendrijos pirmininko pavaduotoja Judita Aleksandravičienė. Kalbėjo klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė, Telšių bendrijos pirmininkas Kajatonas Šliogeris, savo eiles skaitė palangiškė Janina Vambutienė. Palangiškiai visiems padovanojo po nuostabiai kvepiantį levandų maišelį, nurodė jų vartojimo galimybes.
Saviveiklos koncertą pradėjo palangiškių senjorių Eugenijos ir Česlovos duetas.
Telšių bendrijos kapelos „Jausmai“ vedančioji Stefanija pristatė kaimo kapelą „Jausmai“ ir pakomentavo, kad jie jaučiasi „Kap viščiukai trejų dėinū“, nes visai neseniai susikūrė. Kapela kartu su Sofijos ir Valdemaro duetu atliko keletą kūrinių, visus linksmino ir pobūvio metu.
Klubui „Viltis“ atstovavo Ukmergės kultūros centro bočių moterų vokalinis ansamblis „Lyra“, akomponavo Aurelijus Pampucha, vedančioji Janė Juzėnienė. Dainas paįvairino šokių kolektyvo „Radasta“ šokėjų atliekamas valsas. Dainavo klubo duetas Marija Krupoviesienė ir A. Pampucha. Koncertavo Valmantas Naraškevičius.
Visi bendravome prie vaišių stalo, daug šokome, fotografavomės, tarėmės dėl kitų susitikimų jau Ukmergėje.
Dalyvaudami šiame renginyje pradėjome vykdyti Ukmergės savivaldybės remiamą kultūrinės pažintinės veiklos projektą „Kultūrinės įvairovės mainai“. Palangos senjorai yra mūsų projekto vykdymo partneriai. Tarėmės dėl tolesnio bendradarbiavimo, projekto vykdymo sklaidos.
Prieš išvykdami į namus nuėjome prie pėsčiųjų tilto, pasivaikščiojome po Palangą, pakilome į bažnyčios miesto apžvalgos aikštelę. Pasisėmę teigiamos energijos visu keliu į namus traukėme dainas.
Janina Badokienė
