Priimtame įstatyme nustatyta, kad dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Įstatymo 23 straipsnis papildytas nuostata, kad nustatant (koreguojant) perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo kainų viršutines ribas, atsižvelgiama į dujų įmonės licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi Komisijos parengtais ir Vyriausybės patvirtintais dujų įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principais. Pelno prieš apmokestinimą norma, perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo veiklos rūšims skaičiuojama nuo dujų įmonės licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės, kiekvienam reguliavimo periodui turės būti ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 procentai.
Priimtomis pataisomis taip pat nustatyta, kad konkrečias perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo, paskirtojo tiekimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato dujų įmonės. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, pateiks dujų įmonėms nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo per 15 dienų pakoreguoti. Jei dujų įmonės nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus.
Be to, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad dujų įmonės buitiniams vartotojams nustato tarifus kas pusę metų. Tarifą sudaro: prognozuojamų dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų bei skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių dujų (produkto) kainų suma. Dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia Komisijai. Šiuos tarifus Komisija tikrina šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.