Lietuvoje nuo šių metų pradžios taikomi nauji skambinančiojo skubios pagalbos numeriu 112 vietos nustatymo metodai padės tiksliau nustatyti jo buvimo vietą. Juos įdiegus, pagal vietos nustatymo tikslumą Lietuva aplenkė daugelį užsienio šalių.
Naujoves Bendrajame pagalbos centre (BPC) vasario 9 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatė BPC viršininkas Audrius Čiuplys, jo pavaduotojas Tadas Maroščikas ir BPC Vilniaus skyriaus viršininkė Jelena Montvilienė.
„Šiandien norime pristatyti pusantrų metų veiklos rezultatus. 2015 m. spalio mėnesį kartu su Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriais, Vidaus reikalų ministerijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovais buvo aptartos galimybės, kaip tiksliau būtų galima nustatyti skambinančiojo buvimo vietą. Buvo siekiama, kad teikiamų paslaugų kokybė būtų kuo aukštesnė, o naudojami skambinančiojo vietos nustatymo metodai kuo pažangesni,“ – sakė BPC viršininkas A. Čiuplys, kartu primindamas, jog vasario 11 d. yra minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena.
BPC kasdien sulaukia 6–8 tūkst. skambučių – iš jų pagalbos prašymų būna apie 2–3 tūkst. Paprastai operatoriui sudėtingiausia būna išsiaiškinti, kur skambinantis žmogus yra. Didelio streso metu žmonės supainioja net savo adresą, nežino, kur yra, būdami kaimuose ar gamtoje. Centras sulaukia ir išsigandusių vaikų skambučių. Kartais operatoriui gali trukdyti fono kokybė, pašalinis triukšmas. Skambinantieji mano, kad operatorius jį tiksliai mato. A. Čiuplys pažymėjo, kad BPC nenustato vietos, o gauna duomenis mobiliojo ryšio tinklu.
BPC viršininko pavaduotojas T. Maroščikas susirinkusiems žurnalistams vaizdžiai
pristatė įdiegtas naujoves – skambinančiojo vietos nustatymo sistemą AML (angl. Advanced Mobile Location) ir Cell ID Timing Advance metodą.
Iki šiol, remiantis Cell ID metodu, skambinančio asmens buvimo zona būdavo nustatoma pagal jo telefono prisijungimą prie konkretaus mobiliojo ryšio bokšto. Kuo didesnė bazinės stoties aprėpties teritorija, tuo didesnė vietos nustatymo paklaida. Kaimo vietovėse ji siekdavo iki 30–40 km.
2016 m. mobiliojo ryšio operatorių tinkluose buvo įdiegti pakeitimai, leidžiantys nustatyti skambinančiojo vietą pagal radijo ryšio signalo sklidimo nuo bazinės stoties siųstuvo iki mobiliojo telefono ir signalo sugrįžimo atgal į siųstuvą laiką. Informacija BPC serverius pasiekia per 1–3 sekundes.
Taip skambinančiojo buvimo zona, vadinamoji arka, kurią mato BPC operatorius, sumažėja keliolika kartų. Pavyzdžiui, taikant Cell ID metodą, operatorius matydavo, kad skambinantysis yra 6 km spindulio plote, o taikant naująjį Cell ID Timing Advance metodą, operatorius mato tik 700 metrų zoną.
Arkos dydis tiesiogiai priklauso nuo atstumo, kuriuo skambinantysis yra nuo mobiliojo ryšio bazinės stoties siųstuvo: kuo skambinantysis bus arčiau, tuo arka bus mažesnė. Arkos dydis taip pat priklauso nuo tinklo: skambinant 3G tinkle arka yra mažesnė nei skambinant 2G tinkle.
Dar viena naujovė – BPC įdiegta skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML. Remiantis šiuo metodu, išmanieji telefonai su Android operacine sistema koduota SMS žinute patys siunčia BPC savo buvimo vietos nustatymo duomenis, kurie yra net iki 4000 kartų tikslesni negu Cell ID perduodami duomenys. Kai žmogus paskambina į BPC, po 20 sekundžių telefonas išsiunčia žinutę, kurioje vietoje jis yra. Ši sistema buvo įdiegta praėjusių metų lapkritį. Tą mėnesį BPC gavo 22 tūkst. tokių žinučių, gruodį – 64 tūkst., o šių metų sausį – 50 tūkst.
„Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kurioje įdiegta AML vietos nustatymo funkcija. Tokias technologijas taip pat turi Estija, Jungtinė Karalystė ir Austrija. Tačiau nepaisant to, kad Timing Advance ir AML vietos nustatymo metodai yra pažangesni ir daug tikslesni nei iki šiol naudotas Cell ID, priimant pagalbos prašymą pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantysis,“ – pažymėjo BPC viršininkas A. Čiuplys.
PAGD nuotr. ir inf.
