Viena iš Europos judriosios savaitės iniciatyvų – šviesti bei informuoti visuomenę apie sveikus ir aplinkai draugiškus keliavimo būdus, nesukeliančius taršos, triukšmo, nedarančius neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.
Geriausiai žinomos ir populiariausios automobilio alternatyvos – važiavimas dviračiais arba keliavimas pėsčiomis. Tad šį kratą pristatome maršrutus, kur galima keliauti dviračiais ar pėsčiomis Ukmergės rajone bei mieste.
Turistiniai maršrutai
Mūsų rajonas yra patogioje geografinėje padėtyje – kryžkelėje tarp Vilniaus, Kauno ir Panevėžio. Iš šių miestų esame lengvai pasiekiami, o ar įdomūs turistams? Apie dviračių ir pėsčiųjų maršrutus kalbamės su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialiste Violeta Širmene.
Šventosios vingio maršrutas
Vienas seniausiai atrastų bei geriausiai išplėtotų maršrutų Ukmergės rajone – tai Šventosios vingio, dar kitaip vadinamas Moko, maršrutas. Juo keliaujama jau dvylika metų. Šis maršrutas skirtas daugiau dviratininkams, tačiau galima bandyti įveikti ir pėsčiomis. Jame yra gana daug miško keliukų ir žvyrkelių. Trasos ilgis apie 40 kilometrų. Startuojant iš Ukmergės centro, siūloma per Deltuvą keliauti į Veprius, o iš ten grįžti kitu taku, kuris veda per mišką. Trasoje – per dvidešimt lankytinų gamtos ir kultūros paveldo objektų, tokių kaip evangelikų-reformatų bažnyčios liekanos, Senoji Deltuvos klebonija, Veprių dvaras, Veprių kraštotyros muziejus, Kalvarijos, Sukinių piliakalnis, Žuvintės šaltinis, mitologinis akmuo Mokas, buvusi karinė raketinė Kopūstėlių bazė, Vaitkuškio dvaras ir kiti. „Labiausiai šis maršrutas patrauklus dviratininkams, nes atstumas nėra labai didelis, o objektai trasoje gana netoli vienas nuo kito. Šį maršrutą galima apkeliauti ir su šeima“ – sako V. Širmenė.
Per Ukmergę – dviračių maršruto atkarpa
2014 metais, įgyvendinus Vietos veiklos grupių (VVG) bendrą projektą „Molėtų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų dviračių maršrutas – galimybė kaimo ekonominės veiklos įvairinimui“, radosi naujas maršrutas, jungiantis keturias savivaldybes.
Ukmergės rajone nauja dviračių trasa, arba, galima sakyti, išplėtota senoji Šventosios vingio, prasideda Vepriuose, veda per Ukmergės miestą, siūlo aplankyti ir kitas seniūnijas – Žemaitkiemio, Lyduokių bei Vidiškių, kurios taip pat gali girtis lankytinais objektais, kaip Šventupės dvaras, Mūšios miško parkas, Lentvorų šaltinis, Felinkos ąžuolas, Berzgainių piliakalnis ir kiti. Dviračių mėgėjai, keliaujantys iš Širvintų, startuoja Kernavėje, o pasižvalgę po mūsų rajoną, tęsia savo maršrutą per Molėtus ir toliau į Švenčionis, kur finišuoja Pabradėje. Ukmergės rajone, priklausomai nuo pasirinktų objektų, atkarpa tęsiasi maždaug nuo keturiasdešimties iki septyniasdešimties kilometrų.
VVG įgyvendinto projekto metu sukurta šio maršruto interneto svetainė su interaktyviomis nuorodomis, išleisti informaciniai leidiniai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis bei įrengti terminalai, leidžiantys keliautojams rasti aktualią informaciją. Į maršrutą be lankytinų objektų įtrauktos ir nakvynės vietos, smulkieji verslininkai bei ūkininkai, galintys turistams pasiūlyti savo išskirtines paslaugas bei produkciją.
Veprių kraterio meteorito pažintinis takas
„Vienas įdomiausių turistinių objektų – Veprių krateris – didžiausias meteoritinis krateris Lietuvoje“ – pasakoja specialistė – „Jis, kaip lankytinas objektas, įtrauktas į Šventosios vingio maršrutą, tačiau gali būti kaip atskira trasa, kurią smagu įveikti dviračiais ar pėsčiomis. Veprių stovyklavietėje galima išsinuomoti dviračius arba šiaurietiško ėjimo lazdas“. Šiame pažintiniame take taip pat yra daug smulkesnių lankytinų gamtos bei architektūrinių objektų, paminklų. Keliautojai pagal savo jėgas gali rinktis didesnį penkiasdešimties kilometrų ar mažesnį iki keturiasdešimties ar dvylikos kilometrų ratą. Išsami informacija apie šį pažintinį nuotykį ir jame slypinčius iššūkius bei įdomybes pateikiama interneto svetainėje www.krateris.eu.
Dvarų žiedas
Tai ilgas, įdomus ir romantiškas maršrutas, jungiantis Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidenciją, Taujėnų dvarą, Siesikų pilį, Krikštėnų, Lyduokių bei Šventupės dvarus, jų parkus ir atodangas. Vadinamojo Dvarų žiedo ilgis apie šimtas dvidešimt kilometrų, tad, keliaujant dviračiais šiam maršrutui įveikti ir viskam pamatyti prireiks dviejų dienų, tačiau dalis dvarų yra atnaujinti, juose veikia kavinės, yra galimybių apsistoti pačiuose dvaruose ar jų teritorijose.
Senamiesčio maršrutas
Na, o kur galima keliauti ir ką galima pamatyti Ukmergės mieste?
Mieste tiek svečiams, tiek rajono gyventojams pirmiausia siūloma pažinti senąsias miesto paslaptis bei erdves, jų istoriją. „Ukmergės senamiestis yra vienas iš septynių, saugomų senamiesčių Lietuvoje“ – atkreipia dėmesį V. Širmenė. Ankstesnis turistinis maršrutas „Senoji Ukmergė“ šiandien atnaujintas ir žaismingai kviečia „Sveiki, aš Ukmergės senamiestis“. Trasoje yra keliolika lankytinų objektų. Tarp jų – Ukmergės piliakalnis, Senosios gaisrinės bokštas ir miesto panorama, Pilies parkas, alėja, buvusi Didžioji žydų sinagoga, sentikių cerkvė, įvairios skulptūros, mielos staigmenos, paminklai ir kiti. „Į šį maršrutą rekomenduojama leistis pėsčiomis, nes miesto gatvės nepritaikytos važinėtis dviračiais“ – sako specialistė. Pažintį su senamiesčiu smagu ir įdomu megzti tiek su draugais, tiek su šeima.
Maršrutas yra rajono savivaldybės interneto svetainėje. Besidomintieji istorija, gali užsisakyti gido paslaugą, tačiau pasivaikščioti po miestą galima ir be vadovo. Keliautojų patogumui išleistas dvikalbis lankstinukas, kuriame pateikiama platesnė informacija apie lankytinus objektus lietuvių ir anglų kalbomis.
Žydų kelias
Tai dar vienas įdomus pažintinis maršrutas po Ukmergės miestą. „Kai kurie objektai sutampa su senamiesčio maršrutu, tačiau keliaujant žydų keliu, akcentuojama šios tautos kultūra, istorija, jų tragedija, gyvenimo būdas“ – pasakoja V. Širmenė. Norint pajusti tikrą žydišką dvasią rekomenduojama užsisakyti Ukmergės kraštotyros muziejaus ar Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro gidą. Beje, Ukmergėje galima paragauti ir žydiškų patiekalų ir taip dar labiau praturtinti savo ekskursiją.
Informacija apie visus maršrutus ir jų siūlomas galimybes – pramogas bei patirtis – išsamiausiai pateikiama Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centre bei šios įstaigos interneto svetainėje.
Ateities planai
Šiuo metu intensyviai dirbama su nauju projektu, kurio metu bus įrengta ženklinimo infrastruktūra – informaciniai kelio ženklai, stendai, krypties rodyklės.
Projektas apims ne tik palei Šventosios upę besidriekiantį maršrutą, kuris, jungiantis Elektrėnams, dar labiau plėtojamas, bet ir Ukmergės miesto senamiestį. Mieste, prie lankytinų objektų atsiras sumažintos jų kopijos. Taip pat bus pagamintas ir viso senamiesčio maketas. Vieta, kur maketas bus eksponuojamas, kol kas nenumatyta. Galvojama ir apie neįgaliųjų integraciją. Žmonėms, turintiems regos negalią, miesto senamiestį geriau pažinti padės taktilinės objektų kopijos, pagamintos 3D formatu.
Taktiliniai objektai turi iškilusias linijas bei kitus žymėjimus, kuriuos liesdami aklieji ir silpnaregiai supranta kas yra atvaizduojama. Tokiu būdu neregiai savarankiškai gali susiorientuoti erdvėje – rasti ieškomą pastatą, įėjimą, eiti turistiniu maršrutu, rasti lankytinas vietas, paminklus ir kt. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2019 metų vasaros.
Kokios kitos judėjimo formos?
Be žingsniavimo ar mynimo dviračiu, yra ir kitų keliavimo po rajoną būdų. Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė V. Širmenė pastebėjo, kad Ukmergė turi du populiarius vandens turizmo maršrutus: „Šventosios upe galima keliauti šeimoms su vaikais. Upė plati ir gana rami, gražūs kraštovaizdžiai. Siesartis daugiau traukia draugų kompanijas, ji ekstremalesnė – daug vingių, upė srauni, būna privirtusių medžių“. Aštresnių pojūčių mėgėjai kviečiami vandens trasas išbandyti žiemą, plaukiant neužšalusiomis upėmis, ar ankstyvą pavasarį, potvynių metu.
Kadangi Europos judrioji savaitė kviečia visuomenę dviračiais bei pėsčiomis keliauti ne tik turistiniais ar pažintiniais tikslai, bet ir kasdien – vykstant į darbus, mokymo įstaigas, susitinkant su draugais, – tad kitame straipsnyje domėsimės, kiek mūsų miesto ir rajono infrastruktūra pritaikyta dviratininkų bei pėsčiųjų eismui.
Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ
Primename, kad
