Smurto kultūra Lietuvoje pakankamai įsitvirtinusi ir plačiai taikoma. Tai patvirtina statistika, tai patvirtina ir mano kaip psichologės profesinė patirtis. Keistai skamba, bet smurtiniu elgesiu labai dažnai žavimasi, randamas pateisinimas smurtui, galiausiai jis dangstomas, jam pataikaujama, o dar dažniau ignoruojamas ir nesustabdomas.
Kas slypi už smurtinio elgesio? Psichologija sako, kad smurtauti žmogų skatina liguisti valdžios, kontrolės, sadistiniai poreikiai; žema savivertė, egocentrizmas, pyktis ir nepasitenkinimas, kurie neisisąmininti kaupiasi ir vieną kartą „sprogsta“ ar tiesiog yra išliejami ant „mažiausiai pavojingų“ savo artimųjų. Smurtautojui dažnai būdingi klaidingi/liguisti įsitikinimai apie save bei santykius: pvz. „Esu saugus, kai valdžia ir kontrolė mano rankose“, „Svarbiausia tai, ko aš noriu“, „Kiti egzistuoja, kad tenkintų mano norus, padarytų mane laimingu“, „Tokie yra mano jausmai – tavo nesiskaito“ ir kt. Pastarieji įsitikinimai apie santykius, kaip taisyklė, yra neisisąmoninti, juos tiesiog išduoda smurtinio elgesio apraiškos.
Todėl, jei smurtautojo paklausite, ar jis taip galvoja, jis tikrai nesutiks ir deklaruos visai kitą savojo „Aš“ vaizdą. Agresoriai mėgsta kovoti dėl valdžios ir galios, nesitaria su kitais, gina savo teises, neatsižvelgdami į kitų teises, kalba ir bendrauja nurodymų ir kritikos kalba, yra nenuoširdūs. Dažniausiai smurtautojai jaučiasi pikti, įsitempę, susirūpinę, puolami, neįvertinti. Jiems sunku būti autentiškais, atvirais santykiuose, jie nepriima kitų žmonių jausmų. Smurtautojas dažnai klaidingai galvoja, kad jo partneris turi žinoti jo norus ir mintis, nors pats apie tai nekalba. Maža to jis tikisi, kad jo norų pildymas taps pačiu svarbiausiu partnerės/io poreikiu ir tikslu.
Psichoterapeutė Dr. Susan Forward, dirbanti smurto artimoje aplinkoje srityje, pateikia raktinius klausimus pamąstymui apie savo partnerystę:
• Ar jis/ji kontroliuoja tavo gyvenimą ir elgesį?
• Ar tu nuslepi tau svarbius įvykius ir žmones, kad jo/jos nenuliūdintum?
• Gal jis/ji nuvertina tavo nuomonę, jausmus ir sugebėjimus?
• Ar jis/ji šaukia, gąsdina ar piktai tyli, kai tu jį suerzini?
• Ar tu „vaikštai ant pirštų galiukų“ ir patyliukais surepetuoji, ką turėtum sakyti, kad neišvestum jo/jos iš pusiausvyros?
• Ar tavęs neglumina jo/jos įniršio priepuoliai?
• Ar būdama/as su juo/ja, dažnai jautiesi sutrikusi/ęs, nepilnavertė/is, netekusi/ęs pusiausvyros?
• Gal jis/ji ypatingai pavydus ir savininkiškas žmogus?
• Ar tave kaltina už viską, kas nutinka jūsų santykiuose?
Jei į daugumą klausimų atsakote TAIP, jūsų santykius žeidžia smurtas. Bandymai pateisinti smurtą, nuolankumas smurtiniam partnerio elgesiui, paprastai atveria duris dar dažnesnėms ir stipresnėms smurto apraiškoms.
Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos 2016 m. sausio mėn. 28 d. sprendimu buvo patvirtinta Ukmergės rajono smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2016-2020 metų programa ir jos priemonių planas. Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo
2016 m. organizuoja specialius psichologinius mokymus nuteistiems už smurtą artimoje aplinkoje vyrams, konsultuoja ir emociškai palaiko jų šeimos narius. Specifinė mokymo programa yra skirta padėti suprasti smurto apraiškas, atpažinti ir išreikšti savo jausmus taikiai bei skatinti gyventi nesmurtaujant. Kontaktiniai tel. 8 657 60491; 8 699 97876.
Psichologė Agnė Grušauskaitė
