Atliekų rūšiavimas padės taupyti gyventojų pinigus

    0

    rusiavimas copy

    2010 metų pabaigoje buvo įvesta daug diskusijų sukėlusi rinkliava už komunalines atliekas. Po kiek laiko atsirado ir konteineriai skirtingoms atliekoms. Palaipsniui dauguma rajono gyventojų įprato mokėti rinkliavą, rūšiuoti šiukšles. Tačiau nauji vėjai papūtė šiais metais. Gresiant galimam rinkliavos padidinimui, rajono vadovai pradėjo ieškoti išeities, kad gyventojams už šiukšles nereikėtų mokėti daugiau.

    Grėsmė rinkliavai didėti kyla iš atliekų priėmėjų. Sąvartynas, į kurį gabenamos komunalinės atliekos, dvigubai, tai yra iki beveik 100 litų, pakėlė taip vadinamą „Vartų mokestį“. Jį reikia mokėti už kiekvieną į sąvartyną priduotą mišrių atliekų toną. Jeigu šiais metais būtų priduota atliekų tiek, kiek ir pernai, kompensuoti „Vartų mokesčio“ pabrangimą reikėtų beveik 670 tūkstančių litų. Todėl tektų kelti rinkliavos mokestį gyventojams. Tačiau šios grėsmės galima išvengti rūšiuojant vis daugiau atliekų.

    Pernai mišrių atliekų iš rajono į sąvartyną buvo išgabenta beveik 13,5 tūkstančių tonų. Tai beveik 500 tonomis mažiau negu 2012 metais. Atliekų kiekio mažėjimą lėmė, kad nuo 2013 metų daugiausia daugiabučių namų gyventojai atliekas rūšiuoja. Už į atskirus konteinerius išmesto stiklo, plastmasės, popieriaus atliekas rajonui mokėti nebereikia. Šių atliekų šalinimą apmoka gamintojų asociacija.

    Bet rūšiuoti atliekas gyvenantiems daugiabučiuose namuose ne visada patogu – konteineriai popieriui, plastmasei, stiklui stovi ne visose atliekų surinkimo aikštelėse. Rajono vadovų susitikime su gyventojais buvo paminėta, kad ateityje tokių konteinerių atsiras daugiau ir jie bus pastatyti visose aikštelėse.  

    Tačiau atliekas rūšiuojančių daugiabučių gyventojų nepakanka. Jas rūšiuoti turi ir individualių namų savininkai. Nuo gegužės mėnesio visi individualių namų gyventojai kviečiami atliekas rūšiuoti. Kadangi konteinerius atliekų rūšiavimui bus galima įsigyti tik 2015-2016 metais, kol kas kiekvieno individualaus namo savininkai gaus po du vienkartinius maišus. Į vieną jų reikės dėti visas plastiko pakuotes ir popierių, o į kitą – stiklinę tarą. Maišai bus pradėti dalinti gegužės 12 dieną.

    Maišus gyventojai gaus ištuštinus individualų mišrių atliekų konteinerį. Prie jo bus paliekami maišai, instrukcija ir paaiškinimas kaip rūšiuoti. Paskui išrūšiuotos atliekos bus surenkamos nustatytomis dienomis. Paėmus maišus, jų vietoje bus paliekami nauji.

    Pasak rajono mero pavaduotojo Rolando Janicko, atliekų rūšiavimas – „mūsų visų rinkliavos pinigų taupymas“. Kuo daugiau ir geriau žmonės jas rūšiuos, „tuo ilgiau rinkliava nekis ir atliekų tvarkymo sistema gerės“. Priešingu atveju, valdžiai teks kelti rinkliavos kainą.

    Siekiant kuo daugiau atliekų rūšiuoti, rajono valdžia, pirmiausia, tikisi žmonių supratingumo. Taip pat tai bus reklamuojama mokyklose, į kurias žadama atvežti rūšiavimo konteinerius. Tokia tvarka yra visoje Europoje, išsivysčiusiame pasaulyje. Manoma, kad taip turi būti ir pas mus.

    Kitas kelias kaip mažinti išlaidas atliekoms – skolų išieškojimas. Savivaldybė nuo 2010 metų iš gyventojų negavo apie 1 milijoną litų. Tikimasi bent dalį šios skolos susigrąžinti. Pasak R. Janicko, skolų išieškojimui labai padeda nauja socialinė tvarka. Jeigu skolingi už atliekų išvežimą gyventojai nori gauti pašalpas, jie pirmiausia turi padengti skolas.

    Pati savivaldybė pernai metų gegužės mėnesį operatoriui buvo skolinga virš milijono litų. Skola buvo mažinama ir sausio 1 dieną ji sudarė virš septynių šimtų tūkstančių litų. Balandžio pabaigoje savivaldybė už atliekų išvežimą buvo skolinga tik apie 250 tūkstančius litų, tai yra kiek išrašoma sąskaitų už vieno mėnesio atliekas. Kadangi savivaldybė nori mažinti skolas, ji visus negavusius sąskaitų gyventojus ragina kreiptis į seniūnijas pagal savo gyvenamą vietą ir sąskaitas pasiimti. Šiais metais rinkliavos iki gegužės mėnesio jau surinkta 1 milijonas 400 tūkstančiai litų.

    2012 metais biodegraduojančių žaliųjų atliekų buvo surinkta 1220 tonų, pernai – 1852 tonos. Tai pareikalavo 113 tūkstančių litų išlaidų. Kadangi sąvartynas žaliųjų atliekų nepriima, jos buvo vežamos į dumblo kompostavimo aikštelę Sargelių kaime. Šiais metais šios atliekos centralizuotai surenkamos nebus. Jų šalinimu turi pasirūpinti patys gyventojai. Siekiant mažinti atliekų kiekius pradėta gyventojams dalinti kompostavimo dėžes. Gyventojams bus išdalinta 6144 dėžių.

    Dėžės nemokamai dalinamos stambiagabaričių atliekų aikštelėje Gerseniškių gatvėje. Šioje aikštelėje iš gyventojų nemokamai priimamos atliekos, kurių į konteinerius dėti negalima. Tai baldai, padangos, statybinis laužas ir panašiai. Įkūrus šią aikštelę siekiama, kad gyventojai mažiau terštų aplinką – miškus, pievas ir panašiai. Nes aplinkos sutvarkymas savivaldybei kainuoja 5 kartus brangiau nei atliekų išvežimas iš stambiagabaričių atliekų aikštelės.

    Arvydas Pėšina

    {youtube}GtHcPxXYPTU{/youtube}

    gerseniskiu

    zaliosios atliekos

    Kamtoja baldai

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia