Susirinkusiuosius nustebino į iškilmes baltu senoviniu prabangiu automobiliu atvykęs ir „pats“ A. Smetona. Savo kalboje jis kvietė puoselėti meilę Lietuvai.
Skulptūrą atidengė trys vyrai: idėjos iniciatorius Antanas Paškevičius, darbo autorius skulptorius Viktoras Žentelis iš Veprių ir pagrindinis finansinis rėmėjas Vladas Martikonis. Jiems seniūnas po to įteikė padėkos diplomus ir atminimo dovanas. Koplytstulpį pašventino Siesikuose gimęs kunigas Julius Grigonis.
Iškilmes, jau lyjant lietui, vainikavo daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Po skulptūros atidengimo šventės stebėtojai galėjo apsilankyti kraštiečio poeto fotomenininko Albino Kuliešio fotografijų parodos atidaryme, smagiai patrypti prie kultūros namų grojant nuotaikingai muzikai.
1930-aisiais, per Škaplerinės atlaidus, prezidentas A. Smetona ąžuolą pasodino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų mirties metinių proga. Nuotraukų, liudijančių šį įvykį, deja, nėra. O vienintelis žmogus, dar menantis tą dieną, – 103 metų Antanas Jakštas.
A. Paškevičius, kuris sumanė, kad po ąžuolu turi stovėti skulptūra, primenanti, kas sodino medį, visada rūpinosi Siesikų kultūriniu gyvenimu. Buvusio matematikos mokytojo iniciatyva buvo atstatytas Laisvės paminklas, jis yra prisidėjęs prie miestelio herbo ir himno kūrimo. „Mes esam istorija. Be jos nebūtų ir mūsų. Taigi reikia istoriją grąžinti truputį atgal“, – „Gimtajai žemei“ sakė A. Paškevičius.
Įvyko ne tik Ąžuolo 80-ojo jubiliejaus šventimo iškilmės. Buvo organizuota ir daugiau renginių, subūrusių kraštiečius. Šeštadienį žiūrovus traukė muzikos ir poezijos vakaras „Ąžuolo paunksmėje“, kuriame dalyvavo Ukmergės rajono poetai. Renginius organizavo Siesikų kultūros namai ir seniūnija.
