„Kai ženyjaus, tai davė dokumentų, o kada su armoniku susidraugavau – nepamenu…“ Štai taip kalbėjo kiekvienas – mokytas ar savamokslis armonikierius, atvykęs birželio16 dieną į Dainavoje organizuotą 4-tą rajoninę armonikininkų šventę „Armoniką tik paėmiau“.
Tylos minute pagerbus šios šventės vieną iš pradininkų, šviesios atminties Vladimirą Matulevičių, prasidėjo armonikierių muzikiniai prisistatymai. Pirmieji žengė keturi vyrai iš Želvos, vadovaujami Vaclovo Butkaus, kuriuos jungia ne tik meilė muzikai, bet ir stiprus šeimyninis ryšys, įtraukęs net jaunąją kartą. Vyrai tiek įsijautė, kad muzikiniai kūriniai ir dainos pasipylė kaip iš gausybės rago.
Žinoma, drąsu groti kompanijoje, bet vyriausias šventės armonikierius Stanislovas Šikšnys iš Veprių turi tokią muzikavimo patirtį, kad scenoje jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Iš Valų atvyko du solistai armonikieriai: visada pasitempęs ir žodžio kišenėje neieškantis Tadas Džiautas, ir santūrus, bet visur grojantis ir dalyvaujantis Albinas Tamošiūnas. Vyrams grojant sukosi poros.
Šiais metais armonikierių šventė pražydo nuostabia gėle – iš Veprių atvyko vienintelė armonikierė Lionė Šimatonienė, kuri jau jaunystėje grojo Dapkūniškių (Molėtų raj.) vakaruškose. Į pagalbą pasikvietusi savo vyrą Antaną, Lionė susirinkusiems žiūrovams dovanojo smagius muzikinius kūrinius.
O sunkiausias išbandymas laukė Dainavos armonikieriaus Serapino Baranausko, nes muzikavimas saviems – visada didžiulė atsakomybė ir nerimas, o dar ir nepaklusni, naujai perdaryta armonika privertė jaudintis. Tokį patį jaudulį išgyveno ir pirmą kartą į šventę atvykęs III Antakalnio savamokslis armonikierius Valentas Butkus, kuris dar vaikystėje pasičiupo tėvo armoniką ir jos nebepaleido – su ta pačia grojo ir šventėje, ji jau skaičiuoja septyniasdešimt metų. Šiam muzikantui paklūsta ne tik armonikos klavišai, bet ir medžio gabalas virsta nuostabiais drožiniais.
Taip grojo armonikos, sukosi poros, netilo aplodismentai, o plojimai buvo ypatingi – žiūrovai taip atidavė savo simpatijas armonikieriams žiūrovų prizui gauti. Nuostabūs Želvos vyrai sulaukė daugiausiai simpatijų ir tapo žiūrovų numylėtiniais, o Valentui Butkui (III Antakalnis) atiteko paskatinamasis prizas.
„Esu laiminga – augančiu ir tobulėjančiu renginiu, nuoširdžiai dėkoju armonikieriams už neblėstantį entuziazmą ir aukojamą laiką, saugant ir puoselėjant liaudiško muzikavimo tradicijas“ – šventės pabaigoje sakė šio renginio organizatorė Drąsutė Kaselienė. Kartu su meno vadove Loreta Talutiene dėkojo rėmėjams ir dainaviškiams, prisidėjusiems prie šio renginio. Niekas neskubėjo skirstytis, išklausę UKC Žeimių skyriaus vokalinės instrumentinės grupės muzikinės programos, visi buvo pakviesti prie bendro stalo.
UKC Dainavos skyriaus renginių organizatorė Drąsutė Kaselienė
