Padaugėjo atvejų, kai pacientai prieš operaciją atlikti tyrimų gydytojų specialistų siunčiami pas šeimos gydytoją į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tarp įvairių paskirtų tyrimų pasitaiko ir tokių, kurie neįtraukti į šeimos gydytojo normą. Nors įstaiga, teikianti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei turinti laboratoriją, pajėgi atlikti visus tyrimus, pacientui neretai paaiškinama, kad už kai kuriuos reikės susimokėti. Tiesa, tuos pačius tyrimus nemokamai pacientui galėjo ir turėjo padaryti sutartį su ligonių kasa sudariusi pacientą konsultavusi gydymo įstaiga.
Gydytojo specialisto konsultacija yra laikomas siuntimą turinčio paciento apsilankymas pas tokį gydytoją dėl konkrečios priežasties. Jo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai, raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Taigi, kai pacientas, turėdamas siuntimą dėl specialisto konsultacijos arba pagal dispanserinio stebėjimo planą, kreipiasi į gydytoją specialistą, per konsultaciją gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į bazinę paslaugos kainą ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Vadinasi, gydytojas specialistas, konstatavęs, kad pacientui būtini tyrimai, juos turi ir atlikti. O šeimos gydytojai nemokamai užtikrina pacientams paslaugas tik pagal savo medicinos normos apimtį.
Dar kartą akcentuojame, kad gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimo, šių paslaugų teikimo tvarka nepasikeitė: apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, gavusiems šeimos gydytojo siuntimą, pirminės ambulatorinės, stacionarinės, reabilitacijos paslaugos, reikiami tyrimai ir konsultacijos paprastai teikiami nemokamai. Už šias paslaugas gydymo įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis sumoka ligonių kasos. Tad išgirdę siūlymą susimokėti turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl prašoma sumokėti už suteiktą paslaugą. Jeigu atsakymo negausite gydymo įstaigoje, kreipkitės į teritorines ligonių kasas ir jums atsakys, ar tai būtina konkrečiu atveju.
Įteisinti mokėjimo atvejai yra tik keli. Pirmiausia Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pacientai (tai yra – apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu), turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet savo iniciatyva pasirenkantys brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, patys sumoka šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys.
Be to, pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 357 dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų bei paskesnius šio įsakymo pakeitimus pacientas sumoka už paslaugas, numatytas šiame sąraše. Pavyzdžiui, už hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimus, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis) bei implantavimą ir keletą kitų paslaugų.
Iš paciento taip pat gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo arba procedūros, pats pageidauja skubiau gauti paslaugą.
